Sveikata

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai pasidalijo šokiruojančiais vaizdais iš LSMU Kauno ligoninės, kuriuose užfiksuotas nepagarbus slaugytojos padėjėjos elgesys su garbaus amžiaus pacientu. Ne tik nepagarbus, bet ir žalojantis. Ligoninės atstovai apgailestauja dėl užfiksuotų vaizdų ir prašo pacientų apie tokius atvejus visada informuoti vadovus. Nei lašo pagarbos Kaip matyti palatos draugo pasidalintame vaizdo įraše, į palatą atėjusi darbuotoja nori perkloti paciento patalynę.

Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, kurių gydymas trunka visą gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorei dr.

Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonui. Tai net 55 tūkst. dozių daugiau, nei praėjusį sezoną buvo pristatyta į gydymo įstaigas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokami skiepai skirti žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Jų šiais metais padaugėjo: jau šį rudenį pirmą kartą nemokama gripo vakcina galės pasiskiepyti ir 2–7 metų vaikai.

Nevilties dėl nekompensuojamų efektyvių vaistų apimtas vyras išplatino viešą kreipimąsi valdžios atstovams. Jis skundėsi, kad preparatai, padedantys reguliuoti cholesterolio kiekį ir užbėgti už akių rimtoms komplikacijoms, kaimyninėse šalyse prieinami, tuo metu pas mus žmonės už visa tai turi susimokėti patys. Viešą laišką vyras adresavo tiek sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir kitiems jo nariams.

Nuolat varvanti nosis, perštinti gerklė ar užklupusios rimtesnės žiemos sezono ligos dažną priverčia susimąstyti, kodėl nusilpo jo imunitetas ir kaip organizmą sustiprinti? Gydytojai pabrėžia: imunitetą stiprinti būtina visus metus, ne tik išvargintiems nesibaigiančių ligų, o didžiausi jo priešai – stresas, per mažas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba.  Rūpintis – ištisus metus  Imunitetas – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo virusų ar bakterijų patekimo į organizmą.

2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabetu sergančių žmonių kasdienybė tapo lengvesne. Po kurio laiko pastebėjus šalutinį poveikį – apetito mažėjimą ir svorio kritimą – šie vaistai tapo trokštami ir norinčiųjų sulieknėti.

Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 90 asmenų, iš jų 16 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Jonavoje gimdančios moterys mėgaujasi spalvomis, kvapais ir muzika. Dar ir papildomas išmokas gauna. Ir visa tai tam, kad renovuotas ligoninės Gimdymo skyrius įveiktų Sveikatos apsaugos ministerijos mestą išlikimo iššūkį ir pasiektų 600-us gimdymų per metus. Ligoninės vadovai ministerijos pateiktus skaičius vadina nepagrįstais ir mato didelę grėsmę. Pirmagimį sūnų glaudžianti jonavietė Ema sako, kad paskutinės valandos belaukiant gimstančio mažylio Jonavos ligonėje bėgo lyg spalvotam sapne.

Lietuvoje vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Per savaitę gripas nusinešė dar 3 žmonių gyvybes. Vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) jis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo šio viruso buvo paskiepyta arti 13,5 tūkst. berniukų, pranešė ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą vienos didžiausių šalies gydymo įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų – generalinio direktoriaus pareigoms eiti. „Daugiau nei 1 mln. pacientų, 2 mln. tyrimų, per 50 tūkst. sudėtingų operacijų – tokio masto gydymo įstaiga yra Santaros klinikos.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prašydami leisti pediatrams teikti vaikų sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak prašymo iniciatorių, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pirminėje grandyje vaikų sveikata rūpinasi terapeutas, pediatras, akušeris-ginekologas ir chirurgas. Tačiau, LGS teigimu, tokia komanda yra neefektyvi, nes nei vidaus ligų gydytojas, nei bendrasis chirurgas neturi kvalifikacijos teikti paslaugas vaikams.

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje pirmą kartą atlikta nauja skausmo valdymo procedūra – perkutaninė epidurinė neurolizė, praplečianti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, gydymo spektrą. Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas pastebi, kad naujoji procedūra yra minimaliai invazyvi ir veiksmingai šalina epiduriniame lygmenyje esančias sąaugas.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 14 asmenų, iš jų keturi susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9897. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas pirmadienį pradeda eiti dr. Jonas Sąlyga. Buvęs ilgametis Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas miesto poliklinikoje dirbti pradės laimėjęs konkursą, kuriame iš viso dalyvavo 9 kandidatai. „Vienas svarbiausių jo uždavinių bus stipraus, visas reikalingas paslaugas teikiančio medicinos centro sukūrimas.

Kauno apygardos teismas nuteisė 26-erių metų Kauno rajono gyventoją, 89 kartus klastojusią receptus ir tokiu būdu neteisėtai įgijusią psichotropinių vaistų preparatų. Jai skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, taip pat teks sumokėti 2,5 tūkst. eurų. Kaip praneša prokuratūra, nuo 2020 metų liepos iki 2021 m. liepos mėnesio nuteistoji net 85 kartus pasinaudojo savo gydytoju dirbančiu tėvo antspaudu ir klastodama popierinius receptus savo reikmėms išsirašė psichotropinių vaistinių preparatų.

Per metus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) paskiepyta per 13 tūkst., 11 metų sulaukusių berniukų, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai nuo ŽPV pradėta skiepyti ir berniukus. NVSC teigimu, norint sustabdyti virusą, viso reikia pasiekti 90 proc. paskiepytų mergaičių ir didinti skiepijamų berniukų skaičių. „Yra skaičiai, bet juos pavertus procentais, per 2023 metus paskiepijome apie 60 proc. tiek mergaičių, tiek berniukų 11 ir 12 metų.

Lietuvoje toliau siaučiant peršalimo virusams gydytojai primena saugotis kitos itin užkrečiamos ligos – žarnyno infekcijos, liaudyje geriau žinomos kaip „skrandžio gripas“. Rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija paprastai išguldo ištisas šeimas, tačiau ypač pavojinga mažiems vaikams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet pirmą metų mėnesį jau fiksuota daugiau nei pernai užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis.  „Šiemet sausio mėn.

Praėjo metai, kai moterys gali rinktis cezario pjūvį, o ne gimdyti natūraliai, tačiau bumo toks valdžios leidimas nesukėlė. Nors dėl kūdikio ar mamos sveikatos moterys galėjo gimdyti natūraliai, tik šešiolika mamų pasirinko cezario operaciją. Viena iš priežasčių – už ją reikia sumokėti 2 tūkstančius eurų. Tačiau lietuvės rado, kaip operuotis kone už dyką – važiuoja į Latviją, o ten sumokėtus pinigus atgauna iš ligonių kasų Lietuvoje.

Buvęs ilgametis Klaipėdos Jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga laimėjo konkursą eiti Klaipėdos miesto poliklinikos vadovo pareigas. Apie tai jis sekmadienį paskelbė feisbuke. „Mano, kaip vadovo, karjera prasidėjo dirbant poliklinikoje. Vadovavau tuometinės Žvejų poliklinikos skyriui, pavaduodavau poliklinikos vedėją. Vėliau sveikatos ministro buvau paskirtas vadovauti Klaipėdos jūrininkų ligoninei.

Pernai gegužę pradėtas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti, šįmet vyks dar 13 Lietuvos savivaldybių. Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse prasidėjusi iniciatyva yra skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, vienatvę išgyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

„Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad, esant skubios gydytojo specialisto konsultacijos poreikiui, daugiau nei pusė šalies gyventojų kreiptųsi į privačias gydymo įstaigas. 2023 m. lapkričio 16–27 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, beveik šeši iš dešimties (57 proc.) Lietuvos gyventojų, esant skubiam gydytojo konsultacijos poreikiui, kreiptųsi į privačią gydymo įstaigą. Priešingai teigiančių šalies gyventojų beveik perpus mažiau – 26 proc.

Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 pandemija. Kai Vakaruose iškilo izoliacijos grėsmė, mokslininkai kelias savaites stengėsi kuo daugiau sužinoti apie šį virusą. Vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų buvo, ar COVID-19 gali būti sezoninis virusas Pirmieji pranešimai apie ligą pasirodė žiemą, o mes esame įpratę, kad kitos kvėpavimo takų infekcijos per metus keičiasi.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 10 asmenų, iš jų vienas susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Mokslininkų prognozės džiugiai nenuteikia – prognozuojama, kad su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Gydytojai pažymi, kad nėra vieno veiksnio, kurį pašalinus būtų galima visiškai apsisaugoti nuo vėžio. Vis tik pabrėžiama, kad  mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą.

Neseniai prabilus apie pavojingą kepenų ligą, kuri sparčiau plinta kaimyninėje Latvijoje, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kur labiausiai paplitęs hepatito A virusas. Be to, jis įvardijo ir viešumoje ne taip dažnai įvardijamą viruso plitimo būdą. Virusologas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) kontekste apie A hepatitą (kepenų uždegimą) dažnai kalbama kaip apie keliautojų ligą.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Nors utėlės aktyviausios šiltuoju sezonu, šių metų pradžioje vaistinių tinklai fiksuoja padidėjusią priemonių nuo pedikuliozės (užsikrėtimo utėlėmis) paklausą. Specialistai pažymi, kad apie pedikuliozę vis dar sklando daug mitų, tačiau užsikrėsti gali bet kas ir bet kuriuo metų laiku.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja pedikuliozės atvejus, tačiau oficialioji statistika dažnai neatspindi realybės, nes ne apie visus užsikrėtimus utėlėmis pranešama.

„Žmogus turi būti laimingas ir džiaugtis savimi tokiu, koks jis yra“, – vadovaudamasis tokiu moto į darbą ir gyvenimą žiūri garsus šalies plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Rokas Bagdonas. Papasakojęs apie savo kasdienį darbą chirurgas prabilo ir apie žmonai atliktą operaciją bei ką veide yra pasikoregavęs pats.

Kol esami ir buvę valdantieji vis įsivelia į ginčus dėl alkoholio ribojimų Lietuvoje efektyvumo, gydytojai sako matantys kitą didžiulę tragediją. Pasak psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, audringos, neaiškaus plauko narkotikų sukeltos psichozės dabar tarp jaunimo plinta kaip tikra epidemija, tačiau naujienos apie tai retai pakliūva į straipsnių antraštes. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius atviras – tai, kas vyksta dabar, yra baisi tragedija.

Kilus įtarimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, Mažeikių rajono savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Specialiųjų tyrimų bei Viešųjų pirkimų tarnybas.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasiuntė svarbų įspėjimą rūkantiesiems. Jis priminė, kad taip žmonės ne tik žaloja savo sveikatą, bet rūkydami ar veipindami (naudodami elektronines cigaretes) namuose ar automobilyje kenkia savo vaikams, net kai jų nėra šalia.

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovo konkursą. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, ieškoma kandidatų, kurie išmanytų teisėkūros procesus, farmacijos bei kitas politikos kryptis ir prioritetus, taip pat gebėtų derinti farmacijos politikos siekius su interesus atstovaujančiomis grupėmis.

Širdies vožtuvų ligos – dažnos ir galinčios paveikti bet kurį iš keturių širdies vožtuvų bei sukelti komplikacijas, jei nėra laiku diagnozuotos ir gydomos. Dr. Kasparas Briedis, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas, pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali išsaugoti žmogaus gyvybę bei užkirsti kelią klastingos širdies ligos progresavimui.

Svarbi informacija pacientams – laikinai keičiasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta. „Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, kad šie pasikeitimai truks maždaug pusę metų – tiek, kiek užtruks Skubios pagalbos skyriaus patalpų renovacija“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

Nors tai sukrečia, bet šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamojo trakto vėžinius susirgimus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo gastroenterologo Eimanto Mockaus teigimu, šių gyvenimą sudrebinančių ligų būtų galima išvengti, jei pacientai nedelstų, neignoruotų jaučiamų simptomų ir pagaliau atsikratytų baimės tirtis.

Vasario 18-oji – data, žyminti organų transplantacijų eros pradžią Lietuvos medicinos istorijoje. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, tuometinėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, atlikta operacija, atvertusi naują puslapį Lietuvos medicinos istorijoje – profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama chirurgų komanda atliko pirmąją Lietuvoje inksto transplantaciją iš mirusio donoro.

Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų galima atlikti diagnostinius ar gydomuosius veiksmus. Pacientams dažnai kyla klausimų, kaip viskas vyksta, ar tai saugu, ar jie prabus iš anestezijos. „Anesteziologija – ypatingai sparčiai besivystanti mokslo ir praktikos sritis.

Šeškinės poliklinikos Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas kviečia vaikinus nuo 16 m. iki 29 m. konfidencialiai ir nemokamai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Nemokamų tyrimų kiekis ribotas. O įprastai Šeškinės poliklinikoje LPI tyrimo kaina – 32 eurai. LPI tyrimas Šeškinės poliklinikos laboratorijoje atliekamas PGR metodu, kas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jau jos pradžioje.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai užregistravus daugiau kaip 306 tūkst. susirgimo atvejų – 79 proc. daugiau nei 2022 metais. „Mes, tymų specialistai, esame labai susirūpinę“, – sakė PSO techninė patarėja tymų ir raudonukės klausimais Natasha Crowcroft. Tačiau ji pabrėžė, kad apie tymų atvejus paprastai pranešama labai retai ir kad tikrasis jų skaičius tikrai yra daug didesnis.

Kol vieni laukia dirbtinio intelekto (DI) sukeltos apokalipsės, o kiti prognozuoja penktosios pramonės revoliucijos aušrą, medicina įrodinėja, kad šios išmanios sistemos – ne ateitis, o dabartis. DI jau dabar pradeda rodyti savo potencialą padėti gydyti net pačias sudėtingiausias ligas. Ypač daug žadantis progresas vyksta kovos su odos vėžiu srityje.

Neseniai VšĮ Rokiškio rajono ligoninės pacientai sulaukė naujos paslaugos – lazeriu atliekamų venų varikozės, hemaroido plastikos ir pilonidinės kryžkaulio cistos operacijų. Pasak šias operacijas ligoninėje atliekančio chirurgijos skyriaus vedėjo, bendrosios praktikos ir pilvo chirurgo Artūro Vaičiaus, per pusantro mėnesio jau buvo atlikta 12 operacijų. Pusė iš jų – venų, kiek mažiau hemaroido plastikos, 2 – pilonidinės cistos šalinimo, nes tai – kur kas retesnė problema.

Profsąjunginė organizacija Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) perdavė 1000 medikų pasirašytą kreipimąsi. Jame prašoma organizuoti įvadinį estetinės (nechirurginės) medicinos kursą įvairių specialybių gydytojams.

Pilvo sienos išvarža gali atsirasti bet kuriame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims. Ji retai būna įgimta, dažniausiai – įgyta. Net ir įtarę, kad turime išvaržą, dažniausiai neskubame pas gydytoją, visgi ši bėda gali sukelti ne tik estetinį nepasitenkinimą, tačiau ir blogą fizinę savijautą – maudimą, skausmą išvaržos vietoje. Kai kuriais atvejais išvarža gali įstrigti ir sukelti stiprius skausmus bei žarnų nepraeinamumą. Tokiu atveju pacientą reikia skubiai operuoti.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.  Kas gali pasinaudoti kompensavimu? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Lietuvoje vasario 12–18 d. (7-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nuo gripo mirė dar 4 žmonės, arti 130 paguldyta į ligonines. Vasario 5–11 d. (6-ąją savaitę) jis siekė 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.