Sveikata

Sulaukus didelio susidomėjimo Šeškinės poliklinika pranešė, kad Vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetas ne tik vaikinus, bet ir merginas nuo 16 m. iki 29 m. kviečia konfidencialiai ir nemokamai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Pažymima, kad nemokamų tyrimų kiekis ribotas. Įprastai Šeškinės poliklinikoje LPI tyrimo kaina – 32 eurai.

Nepriklausoma bandymų laboratorija paskelbė, kad keliuose pagrindinių odos priežiūros prekių ženklų parduodamuose produktuose nuo spuogų aptiktas didelis vėžį sukeliančios cheminės medžiagos kiekis, praneša portalas „Newsweek“. Niu Heivene, Konektikuto valstijoje, įsikūrusi bendrovė „Valisure“ teigė, kad „Clinique“, „Target“, „Clearasil“ ir „Proactiv“ prekės ženklų gaminamose priemonėse aptiko benzeno – žinomo kancerogeno – koncentraciją, kuri daugiau kaip 800 kartų viršijo federalinę leistiną ...

Kraujo tyrimai yra vieni pagrindinių tyrimų, kurie atskleidžia pacientų sveikatos būklę. Visgi jų rezultatus supranta retas, dėl ko žmonės atskuba pas gydytojus jau nusistatę sau net onkologines ligas. Laboratorinės medicinos gydytoja paaiškina, kodėl kraują tyrimams reikia imti iš venos, kas daro įtaką rezultatams ir kaip juos reikia vertinti.

Kiekvieną mėnesį kiekvienas darbuotojas sumoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – mažiausiai 64,5 euro – tam, kad už gydymo paslaugas papildomai mokėti neturėtų. Tačiau beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų sakosi per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės“ greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.

Kiekvienas mūsų esame susidūrę su skausmu, nesvarbu, ar tai būtų staigus ūminis, ar ilgalaikiai lėtinių ligų keliami skausmai. Tačiau kaip elgtis jį patiriant – ne visada aišku. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką kenčiamas skausmas daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai, pavyzdžiui, sukelia nuovargį, lemia suprastėjusią miego kokybę ar net paskatina depresijos simptomų atsiradimą.

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Labai reta paveldima Fabry liga sergantys pacientai pirmą kartą Baltijos šalyse pradėti gydyti inovatyviu medikamentu – šaperoniniu migalastatu. „Džiaugiamės, kad Santaros klinikų Retų inkstų ir metabolinių ligų diagnostikos ir gydymo poskyrio medikų ir Valstybinės ligonių kasos pastangomis pacientai gaus moderniausią gydymą“, – sako Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Vokietijos mokslininkai ištyrė „hipervakcinuotą“ vyrą, kuriam, jų teigimu, buvo atlikta daugiau kaip 200 skiepų nuo koronaviruso injekcijų, tačiau jis nepatyrė jokio pastebimo šalutinio poveikio ar žalos imuninei sistemai.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo šių metų pradžios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyboje pradėta taikyti vieninga darbo užmokesčio politika. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą. „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 50 žmonių, 13 asmenų susirgo pakartotinai, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9897. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nacionalinis kraujo centras (NKC), siekdamas didinti kraujo donorų gretas, nuo šiol visiems šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, dovanos maisto papildus su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.  Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažnai jaunus žmones, tiek moteris, tiek vyrus užklumpanti problema, dėl kurios gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo lytinių organų karpų iki kur kas rimtesnių susirgimų. Viena iš pavojingiausių ŽPV keliamų grėsmių moterims – gimdos kaklelio vėžys. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Inesos Žeimės, vienintelis būdas laiku pastebėti šio viruso sukeltus pakitimus – reguliarūs profilaktiniai tyrimai.

Lietuvoje vasario 26 d. – kovo 3 d. (9-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 1216,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vasario 19–25 d. (8-ąją savaitę) jis siekė 1363,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų visomis ligomis (gripu, ŪVKTI, COVID-19 liga) skaičius sumažėjo.

Kovo pradžioje minint Tarptautinę klausos dieną, ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės klausos sutrikimų turintiems žmonėms yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.   Kur kreiptis? Pacientai, pajutę klausos sutrikimo požymių ar norintys pasitikrinti klausą, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį lankysis Šilalėje. Kaip pranešė ministerija, A. Dulkys apžiūrės vietos gydymo įstaigas – pirminės sveikatos priežiūros centrą ir ligoninę. Ministras su rajono vadovais taip pat aptars sveikatos sektoriaus reformų įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose, išklausys jų pasiūlymų dėl darbo organizavimo tvarkos.

Marijampolėje – nelaimingas atsitikimas, kai dvi 3 ir 4 metų mergaitės apsinuodijo raminamaisiais vaistais ir pateko į ligoninę. Pasak ekspertų, tai dažnai pasitaikantis įvykis vaikams, todėl perspėja, nuo kokių vaistų ir medžiagų reikia ypač  saugoti vaikus ir kaip tai padaryti teisingai.  Marijampolės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Rūta Priven-Vaitkevičienė tvirtina, kad mergaičių būklė stabili, todėl jos išleistos ambulatoriškai gydytis namo.

Knarkimas – ne tik medicininė, bet ir socialinė problema, galinti paskatinti net ir poros skyrybas. Vis tik ausų, nosies ir gerklės gydytojas Darius Rauba atkreipia dėmesį, kad knarkimas gali rodyti ir itin pavojingą ligą.

Kauno klinikose mėnesį praleidusi pacientė Janina, šiandien namuose džiaugiasi anūkais. Lapkričio mėnesį moteriai gydymo įstaigoje transplantuotos kepenys. Ji tapo vyriausia paciente Lietuvoje, kuriai atlikta ši procedūra. „Janina – visus medikus įkvepiantis pavyzdys griauti mitus, kad transplantacijos skirtos tik jauniems pacientams.

Šiemet tęsdamas vizitus po įvairių rajonų gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę apsilankė Klaipėdos rajono gydymo įstaigose.  „Atsispirti nuo dugno. Taip galima apibūdinti situaciją Klaipėdos rajono gydymo įstaigose, kuriose lankiausi šią savaitę“, – tokiais žodžiai ministras apibendrino šį vizitą. Jo aiškinimu, sveikatos centrai buvo sukurti kaip įrankis, kad pacientai mažiausiai 80 proc.

Ignalinos rajono savivaldybė pasidalino liūdna žinia – mirė ilgametė gydytoja, chirurgė Reda Žvirblytė (1941–2024).  „Netekome ryškios ir laisvos asmenybės. Amžinybėn iškeliavo gydytoja chirurgė Reda Žvirblytė, savo gyvenimo pavyzdžiu rodžiusi, kaip reikia mylėti Lietuvą“, – pranešė savivaldybė socialiniame tinkle. Mylima gydytoja, aktyvi sąjūdietė R. Žvirblytė gimė 1941 m. balandžio 28 d. Lazdijuose. 1971 m. baigė Kauno medicinos institutą ir tais pačiais metais atvyko į Ignaliną.

Nors kalendorinis pavasaris – jau čia, lietuviai vis dar nepaliauja vaduotis iš peršalimo ligų. Apie tai byloja iš vaistinių šluojami vaistiniai preparatai. Gyventojus taip pat aktyviai atakuoja žarnyno infekcijas sukeliantis rotavirusas ir kiti jam giminingi virusai.

Sunkią negalią turintiems tautiečiams suskaudus dantį prisikviesti į namus odontologą kone misija neįmanoma. Tiesa, valdžia sukruto ir jau žada, kad metų viduryje pas tokius žmones į namus dantų gydytojai turės važiuoti. Juo labiau, dėl šios problemos į odontologų rūmus kreipiasi vis daugiau pacientų. Būdamas vos ašuoniolikos Maksimas išgirdo bauginančią diagnozę – aterosklerozė, kūnas palaipsniui silpo, o pastaruosius dešimt metų ligos kamuojamas vyras ir visai nesikelia iš lovos.

Nuolat sloguojate ar patiriate intensyvesnius peršalimą primenančius simptomus? Labai gali būti, kad pasigavote ne sezoninį virusą, o jus persekioja alergija namų dulkių erkėms. Gydytojai įspėja, kad galima gydymo būdas čia vienas, tačiau situacija nesikeis, jei visa šeima neatliks tam tikrų namų darbų. Vilnietė Agnė pasakojo nuėjusi netrumpą kelią, kol atrado jos dukros nesibaigiančių negalavimų priežastį – alergiją namų dulkių erkėms.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 7 asmenims, iš jų trys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso infekcijos nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9893. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Kauno klinikų medikai pirmą kartą Lietuvoje implantavo nugaros smegenų stimuliatorių, kuris padeda išvengti lėtinio skausmo. Unikalią operaciją medikai atliko 64-erių metų Gargždų gyventojai. Iki tol ilgus metus nuolat kentusi siaubingą skausmą ir vos galėjusi pajudėti, dabar moteris vaikšto ir nebejaučia skausmo. 64-erių gargždiškė Alvida žingsniuoja ligoninės koridoriumi, o dar prieš gerą savaitę dėl siaubingo nugaros ir kojos skausmo vos galėjo pajudėti.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Tarptautinės organizacijos skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo mastas įgauna pagreitį. Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje – kas penktas žmogus yra nutukęs. Gydytojų žinia visuomenei – nutukimas yra tokia pati liga kaip visos kitos, tad ją būtina gydyti, o ne stigmatizuoti nutukusį žmogų net pavadinant jį apsileidusiu ar tinginiu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje antsvoris ir nutukimas pasiekė epidemijos mastą – serga jau beveik 60 proc. asmenų.

Turbūt nerasime virtuvės, kurioje nebūtų naudojamas aliejaus. Vis tik išsirinkti jį iš gausybės siūlomų variantų parduotuvėse – užduotis ne iš lengviausių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienoks aliejus tinkamas kepimui, kitoks – maistui pagardinti.

Remiantis dešimtmečius atliekamais tyrimais, tai, ką valgote ir ko nevalgote, gali sumažinti sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, riziką ir pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau nors daugelyje patarimų daugiausia dėmesio skiriama tam, ko nevalgyti, taip pat svarbu yra žinoti tai, ką, kada ir kaip žmonės gali valgyti, kad jų sveikata būtų geresnė, skelbia CNN.

COVID-19 yra klastinga liga. Per koronaviruso pandemiją paaiškėjo vienas dalykas – kai kuriems užsikrėtusiems, pirminė infekcija išnyksta tik po ilgo laiko, kartais net po mėnesio. Dabar nauja Oksfordo universiteto atlikta analizė rodo, kad po COVID-19 susirgimo, pasikartojančios infekcijos gali būti dažnesnės, nei tikėtasi.

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ vėl virs atkakli intelektinė dvikova tarp dviejų TV3 šokių ir pažinimo projekto „Salsamanai“ dalyvių – buvusio krepšininko Simo Buterlevičiaus ir aktoriaus Tado Gryn. Vienoje komandoje su humoristu Vytautu Mikaičiu žaidęs S. Buterlevičius ilgą laiką pirmavo prieš T. Gryn ir Manto Katlerio tandemą, o padidinti atotrūkį galėjo teisingai atsakydami į klausimą apie kraujo spaudimą.

Buvęs Centro poliklinikos vadovas Zdislavas Skvarciany iš darbo buvo atleistas neteisėtai, jam už priverstinę pravaikštą turės būti sumokėta 61 tūkstančiai 398 eurų, penktadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tačiau Z. Skvarciany nebus grąžinamas atgal į pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas. Z. Skvarciany prašė grąžinti jį atgal į pareigas ir priteisti jam 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių.

COVID-19 gali visam laikui paveikti mąstymo įgūdžius ir pakenkti gebėjimui formuoti naujus prisiminimus. Svarbus 140 tūkst. britų tyrimas parodė, kad virusu sirgusiems asmenims šiek tiek prasčiau sekasi atlikti atminties, mąstymo ir dėmesio testus, tai galima nustatyti praėjus daugiau nei metams po užsikrėtimo. Tačiau Londono imperatoriškojo koledžo tyrimas rodo, kad žmonės gali pradėti atsigauti po užsitęsusios COVID-19 infekcijos.

Skaičiuojama, kad žmonių populiacijoje galvos svaigimą bent kartą per metus patiria kas penktas. Šis simptomas – tarp dvidešimties dažniausių visų sveikatos nusiskundimų, daliai pacientų sukeliantis veiklos apribojimus, nepatogumus net ir kasdienėse situacijose. Tačiau gydytojai turi gerų žinių – nuo šiol Lietuvoje prieinamas inovatyvus galvos svaigimo gydymas taikant virtualios realybės sprendimus.

Nuo pirmos dienos, kai 1974 metais Šiauliuose duris atvėrė Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika, (anuometinis Šiaulių psichoneurologinis dispanseris) į jį pakviestas dirbti ir psichoneurologas Petras Volkovas. Vasario 29-oji – paskutinė gydytojo psichiatro darbo diena ligoninėje, kurioje dirbta 50 metų, iš kurių 33-eji – vadovaujant skyriui.

Aukštam cholesterolio kiekiui mažinti skiriamas vaistas gali ženkliai sumažinti su vėžio rizika siejamų ir Europoje uždraustų „amžinųjų chemikalų“ (PFAS) kiekį kraujyje, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Tačiau šis vaistas nėra skirtas visiems ir ilgai jo vartoti negalima, nes jis pasižymi šalutiniu poveikiu ir būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti jo poveikį lėtiniams sveikatos sutrikimams.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas neįprastas atvejis, kuomet pensininkas mirė perdozavęs vitamino D. 89 metų vyras vartojo vitamino D papildą, ant kurio nebuvo įspėjimų apie mirtiną šalutinį poveikį, jei jo būtų vartojama per daug.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų ligų dienos stacionaras atveria duris visuomenei ir supažindina su teikiamomis paslaugomis. „Siekdami didinti paslaugų vaikams prieinamumą ir skirdami didelį dėmesį jų kokybei, ieškome būdų šiems tikslams įgyvendinti“, – sako VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė.

Kauno ligoninėje – šokiruojantis slaugytojos padėjėjos elgesys su pacientu. Užfiksuota, kaip lovoje gulintį sergantį senolį ji apšaukia ir iškeikia. Darbuotoja pratrūksta, kai atėjusi pakeisti patalynės pamato, kad vyras po savimi pasituštinęs. Ligoninės atstovai sako tokio elgesio netoleruojantys, bet atleisti darbuotojos neketina. Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasidalino šokiruojančiu įrašu iš Kauno ligoninės.

Pradedant šilti orams varvančią nosį žmonės dažnai laiko netikėto peršalimo simptomu, atsiradusiu dėl apgaulingos orų kaitos. Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.

Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus: vitaminą C – stipresniam imunitetui, magnį – norėdami išvengti mėšlungio, seleną – plaukų būklei pagerinti. Vaistininkai pastebi, kad daugelis gyventojų maisto papildus renkasi atsakingai ir tikslingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie neteisingai supranta maisto papildų paskirtį, nepasidomi jų vartojimo ypatumais arba griežtai atsisako vartoti net tada, kai juos paskiria gydytojai.

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankysis Klaipėdos rajone, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), A. Dulkys su rajono vadovais aptars sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, susitiks su medikų bendruomenės atstovais jų darbo vietose. Ministras išklausys jų pasiūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos.

Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę  įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai pasidalijo šokiruojančiais vaizdais iš LSMU Kauno ligoninės, kuriuose užfiksuotas nepagarbus slaugytojos padėjėjos elgesys su garbaus amžiaus pacientu. Ne tik nepagarbus, bet ir žalojantis. Ligoninės atstovai apgailestauja dėl užfiksuotų vaizdų ir prašo pacientų apie tokius atvejus visada informuoti vadovus. Nei lašo pagarbos Kaip matyti palatos draugo pasidalintame vaizdo įraše, į palatą atėjusi darbuotoja nori perkloti paciento patalynę.

Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, kurių gydymas trunka visą gyvenimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorei dr.

Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonui. Tai net 55 tūkst. dozių daugiau, nei praėjusį sezoną buvo pristatyta į gydymo įstaigas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokami skiepai skirti žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Jų šiais metais padaugėjo: jau šį rudenį pirmą kartą nemokama gripo vakcina galės pasiskiepyti ir 2–7 metų vaikai.