Sveikata

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200. Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo.  Anot Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės dr.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė nauji nariai – viceministru tapo buvęs Biobanko vadovas Danielius Naumovas, ministerijos kancleriu paskirtas Evaldas Raistenskis, patarėja – Neringa Grigutytė, antradienį darbus pradės patarėjas Nerijus Černiauskas, pirmadienį pranešė ministerija. „Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar turi kur tobulėti. Galima laukti pokyčių, o galima juos daryti.

Vaikai kiaurus metus daug dažniau nei suaugusieji serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Gydytojai patikina – tai neišvengiama, mat jų imuninė sistema tik susipažįsta su aplinka. Vis tik laiku nereaguojant tam tikros ligos gali baigtis ir labai liūdnai.  VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos doc. dr. Ingos Ivaškevičienės aiškinimu, gimę vaikai niekuomet nėra susidūrę su įvairiais mikroorganizmais – virusais, bakterijomis ir kitais patogenais.

Lietuvos miškuose augančios raudonosios musmirės nuo šiol laikomos narkotiku. Už prisirinktą krepšį grybautojui dabar gręsia mažų mažiausiai bauda arba net kalėjimas iki 2 metų. Dar griežčiau bus baudžiami tie, kurie grybus pardavinės – gali sėsti į kalėjimą net iki 15-kos metų. Toksikologai aiškina, to reikėjo, siekiant užkirsti kelią dezinformacijai. Mat gydytojai per metus gelbėja po 3–4 naivuolius, kurie manė, kad gydosi nuo įvairių ligų, o sunkiai apsinuodijo ir pateko į reanimaciją.

Nors gyventojai nepaliauja skųstis eilėmis ir sunkiu prieinamumu pas medikus, šie pasakoja, kad dalį jų darbo apskritai sudaro ne klinikinių problemų, o biurokratinių ir socialinių klausimų sprendimas. „Įsivaizduokite, susirgęs nedarbingumo pažymėjimo ateina bedarbis, nes to reikalauja Užimtumo tarnyba, skamba kaip absurdas“, – pažymi šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Per patį plaučių uždegimų piką Lietuvoje pradėjo trūkti vieno populiaraus antibiotiko – klaritromicino. Pacientai jo ieškodami laksto po vaistines, o neradę grįžta pas šeimos gydytoją prašyti, kad išrašytų receptą kitam antibiotikui. Kai kurie tiekėjai šio antibiotiko parūpinti žada tik balandžio pabaigoje, kai jo mažai ir bereikės, ligos bus pasibaigusios.

Tyrimai atskleidė – lietuviai išgeria kritiškai per mažai vandens. Net kas trečias lietuvis per parą vandens suvartoja mažiau nei litrą. Specialistai teigia, kad vanduo turi įtakos kiekvienam kūno organui ir ląstelei, todėl geriant nepakankamai, gali sutrikti visų organų veikla, kyla ir infarktų bei insultų rizika.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vanduo ne tik būtinas, bet ir gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai.

Nuo sausio pradžios nebeveikia Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyris. Kaip praneša „Alytaus naujienos“, jis buvo panaikintas po to, kai iš pareigų pasitraukė jame dirbę pensinio amžiaus gydytojai. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Bernadeta Navalinskienė naujienų portalui tikino, kad šiame poskyryje pagalbą galinčių teikti medikų neatsirado, nors jų buvo ieškota labai intensyviai.

Dėl ilgų eilių besiskundžiantiems pacientams medikai siūlo išeitį – apmokestinti vizitus pas šeimos gydytojus ir specialistus. Taip, kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje ir Prancūzijoje. Priemoka už vizitą esą galėtų būti apie 20 eurų. O jei neatėjai užregistruotu laiku – mokėk 30 eurų. Kai kurie kalbinti pacientai sutiktų mokėti dešimt, dvidešimt eurų, o kiti stoja piestu – mokame mokesčius, todėl medicina turi būti nemokama. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiaulės inkstai Niujorke persodinti inkstų nepakankamumu sergančiai amerikietei. Net 7 valandas trukusi operacija praėjo sėkmingai. Gyvulio organo transplantacija šiai amerikietei buvo vienintelė išgyvenimo viltis, mat jos organizmas nepriėmė kito žmogaus organų. Nors amerikietės dar laukia ilgas gijimo kelias, operaciją atlikę specialistai sako, kad gyvūnų organų transplantacija yra medicinos ateitis. Niujorko ligoninėje chirurgų komanda operuoja kiaulę.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, I b potipio beždžionių raupų (b raupų) atvejis 2025 m. sausio mėn. užregistruotas Prancūzijoje asmeniui, kuris nesilankė Afrikos šalyse, tačiau užsikrėtė artimo kontakto metu nuo kito asmens, kuris lankėsi Afrikos b raupų endeminėse šalyse anksčiau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, turintis artimą sąlytį su b raupais sergančiu asmeniu, gali užsikrėsti.

Išaugus sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis gyventojai pradėjo skųstis nerandantys reikiamų vaistų. Paprastai kalbama apie antibiotikų stygių, tačiau tarnybos ramina – yra kuo pakeisti šiuos vaistus. Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin daug kalbant apie išaugusį antibiotiko klaritromicino poreikį ir šio vaisto tiekimo sutrikimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė visuomenės dėmesį, kad yra alternatyva šiems vaistams.

Specialistai, vertindami Lietuvos gyventojų sergamumą, pastebi, kad 97 proc. susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių daugiausia – sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Skiepijimas nuo sezoninio gripo yra ne tik ekonomiškai efektyvus, nes sumažėja apsilankymų pas gydytojus skaičius, prarastų darbingų darbo dienų, antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti, vartojimas.

Kalbėdamas apie paprastai daug pastangų reikalaujantį lėtinių ligų gydymą ir jų komplikacijų rizikas patyręs profesorius Julius Kalibatas prisiminė ir neeilinį atvejį – kai buvo net sunku išmatuoti kraujo spaudimą. „Mano nuostabai, žmogus buvo ne tik gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę“, – prisiminė medikas. Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. J. Kalibato komentare.

Vaistinėse jau kuris laikas galima ne tik nusipirkti vaistų ar medicinos priemonių, pasimatuoti kraujo spaudimą, bet ir pasiskiepyti. Vis tik patys vaistininkai skundžiasi, kad tą daryti jiems leidžiama tik tam tikrais atvejais. Jų teigimu, jie galėtų paskatinti pasiskiepyti daug daugiau žmonių, tarp jų – ir vaikus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu kol kas nepuola aklai palaikyti tokių siūlymų ir siūlo sėsti prie bendro diskusijų stalo.

Pačiame Kauno centre, Žaliakalnyje, sausio 10-ąją įvyko privačios Radvilų klinikos antrojo gimtadienio šventė. Ta proga gimtadienis paminėtas su svečiais ir gausia medikų bendruomene. Vakaro svečiams pasirodymą atliko dainininkė Gabija Veronika.   Pasidžiaugė pasiekimais „Malonu, kad mūsų kolektyvas sparčiai plečiasi. Visi kartu džiaugiamės klinikos ir kiekvieno iš mūsų individualiais pasiekimais.

Kauno klinikų medikai pakeitė Airijoje gyvenančio Stefano gyvenimą, atlikdami jam skrandžio mažinimo operaciją. Priežastis, kodėl šios operacijos neatliko Airijoje dirbantys medikai – didžiulė pilvo sienos išvarža. „Stefano istorija unikali – vyras buvo patekęs lyg į užburtą ratą: dėl nutukimo niekas nesutiko operuoti pilvo sienos išvaržos, o dėl išvaržos – atlikti skrandžio mažinimo operacijos“, – aiškina prof.

Iškrenta ištisos šeimos, tuštėja kolektyvai, o skambučiai poliklinikose netyla – tokia dabartinė gydymo įstaigų realybė susirgimams gripu ir kitais virusais kopiant į viršų. Nors daug įstaigų pageidauja, kad pacientai gyvai atvyktų išsitirti, kuo susirgo, tvarkos numato, kad nedarbingumą dėl ligos galima gauti ir nuotoliu. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.

Iš Žalgirio klinikos vadovo pareigų atsistatydino vienerius metus įstaigai vadovavęs Dalius Matkevičius. Teigiama, kad toks sprendimas buvo netikėtas, o vadovas kol kas nieko daugiau nepaaiškino. Pasak Žalgirio klinikos komunikacijos vadovės Viktorijos Urbonaitės, šis klinikos vadovo sprendimas įstaigos bendruomenei buvo netikėtas.

Naujas aistras ir pasipiktinimą sukėlė leidyklos „Obuolio“ dar tik planuojama išleisti Wendy Lydall knyga „Auginu vaiką be skiepų. Išsamus vadovas tėvams, siekiantiems saugiai auginti neskiepytą vaiką“. Socialiniame tinkle žmones stebino ne tik tai, kad knygos autorė neturi jokio medicininio išsilavinimo, bet ir yra rekomenduojama farmakologo dr. Rimo Jankūno, kuris ką tik buvo išrinktas į Seimą. Užsienyje ši prieštaringai vertinama knyga buvo išleista dar 2005-iais, rašo Delfi.

Praėjusiais metais LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose atlikta 521 organų transplantacija – 13 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). NTB duomenimis, pernai atliktos 108 inkstų transplantacijos, iš jų –  4 vaikams. 20 atvejų transplantuotos kepenys, 8 –širdis, 3 – plaučiai, 80 – ragenos.

Šį sezoną padaugėjo mirčių nuo gripo, nors gyventojai gana aktyviai skiepijasi nuo šios užkrečiamosios ligos, tuo metu nuo COVID-19 mirė 47 žmonės, o pasiskiepijo mažiau nei procentas gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) trečiadienį paskelbė uždraudžianti naudoti eritroziną – prieštaringai vertinamą ir gyvūnams vėžį galintį sukelti maisto dažą, apie kurio žalą sveikatai mokslininkai skelbia jau dešimtis metų. „FDA atšaukia maisto dažiklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus leidimus maisto produktuose ir per burną vartojamuose vaistuose naudoti eritroziną“, – rašoma trečiadienį federaliniame registre paskelbtame sveikatos departamento dokumente.

Nuo sausio reorganizavus Nacionalinį vėžio institutą (NVI) ir dalį jo pavertus Santaros klinikų filialu, darbą sveikatos įstaigoje tęsia beveik visi darbuotojai, auga suteiktų paslaugų skaičius. „Labai džiaugiamės dėl to, kad daugiau kaip 97 proc.

Nors daugelis vis dar mano, kad vėjaraupiai yra lengva liga, kuria būtina persirgti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai pabrėžia, kad pagrindinė šios ligos prevencijos priemonė yra skiepai. Todėl rekomenduojame skiepytis tiek vaikams (nuo 1 metų amžiaus), tiek suaugusiems, kadangi pastariesiems vėjaraupiai dažnai pasireiškia sunkesne forma.

Viešojoje erdvėje dėmesio dėl užmojo tęsti ne kartą socialdemokratų kritikuotą Arūno Dulkio sveikatos reformą sulaukusi naujoji ministerijos vadovė Marija Jakubauskienė tikina – nekonstruktyvūs sprendimai bus peržiūrėti. „Procesas reformų, konkrečiai kalbant apie savivaldybių sveikatos centrus, yra prasidėjęs. Absoliuti dauguma savivaldybių jau yra sukūrusi sveikatos centrus ir finansavimas jiems yra skirtas.

Žinomai šalies medikei pareiškus, jog nebeteiks konsultacijų rusų kalba, Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu. Kita vertus, ministerijos vadovė pripažįsta, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo. „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti būdų, kad kalio jodido tabletes galėtų atsiimti ir Vilniuje gyvenantys, bet čia savo gyvenamosios vietos neregistravę studentai. „Studentų klausimas ir kurie atvyksta (į Vilnių – BNS) bus peržiūrimas atskirai, kad jie jeigu čia yra, taip pat galėtų gauti pagalbą, kada reikalingos tos tabletės“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Jakubauskienė.

Lietuvoje trūkstant kelių šimtų slaugytojų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlys didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programai.

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Nepaisant ankstesnės socialdemokratų kritikos pokyčiams, naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada tęsti buvusios vadovybės inicijuotą reformą. „Reforma jau toli pažengusi. Vienas iš rezultatų – savivaldybėse įsteigti sveikatos centrai. Savo kadencijoje, be abejo, užtikrinsime jos tęstinumą“, – trečiadienį paskelbtame interviu LRT naujienų portalui sakė ministrė. Vis tik ji pabrėžė, kad dalį pokyčių teks koreguoti.

„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba.

Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse.  Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, konsultacijoms pas tam tikrus specialistus pacientai bus priimami ir tą pačią dieną. „Dirbame, kad Vilniaus rajone sveikatos paslaugų prieinamumas nuolat gerėtų. Skatiname naujus specialistus prisijungti prie mūsų poliklinikų, o pacientams siekiame suteikti reikalingas paslaugas greitai ir kokybiškai.

Dalies Lietuvos miestų gatvėms vėl pasidengus ledu pasipylė įvairiausios traumos. Sostinės ligoninė jau skelbia sulaukusi gerokai daugiau pacientų. Gyventojai raginami atidėti nebūtinas keliones arba joms tinkamai pasiruošti. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, skubios pagalbos skyrius dėl šiandien ledu padengtų gatvė sulaukė intensyvesnio, nei įprasta, pacientų, patyrusių traumas skaičiaus.

Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės – pacientų amžius jaunėja. Specialistės papasakojo, kaip išvengti nemalonių potyrių, kaip susikurti ergonomišką darbo vietą, kokie pratimai ir preparatai malšina nugaros skausmus ir atskleidė, kuri pamėgta sėdėjimo poza nugarai yra itin kenksminga.

Susiduriant su specialistų poreikiu, būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, 2025–2026 mokslo metais į finansuojamas medicinos rezidentūros studijas numatoma priimti 20 papildomų studentų, o į odontologijos rezidentūros studijas – 10. „Medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus.

Gera žinia gyventojams – penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai. Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Pasak jos, šiose ambulatorijose bus atliekami bendro kraujo, CRB bei bendro šlapimo tyrimai. „Laboratorinių tyrimų pasiekiamumas gyventojams yra labai svarbus, todėl pagal turimas galimybes juos sugrąžinome.

Nors atrodytų sausis yra tas mėnuo, kai duodame sau pažadą sveikiau gyventi ir maitintis, nebūtinai šį mėnesį imamasi pažadus įgyvendinti. Gydytoja paaiškina, kad bet kuriuo atveju, dietos labiau žaloja nei padeda, tad reikėtų ieškoti būdo pokyčius pasiekti pamažu.

Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo gripo mirę asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, taip pat visi turėjo lėtinių ligų. Per savaitę susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, tuo metu COVID-19 – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir koronavirusu rodiklis sausio 6–12 dienomis buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Pirmadienį darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradeda naujasis ministrės Marijos Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis. Ministerijos teigimu, jis bus atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms ir karinėms grėsmėms formavimą. „Ačiū už pasitikėjimą ir kvietimą dirbti ministrės komandoje.

Penktadienį po sunkios ligos mirė vaikų gydytoja kardiologė Vijoleta Savickienė, 32 gyvenimo metus skyrusi gydytojos darbui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tai – produktyviausi gydytojos gyvenimo metai, kuriuos skyrė vaikų gydymui. Daug metų V. Savickienė buvo vienintelė gydytoja vaikų kardiologė, pirmoji apskrityje pradėjo dirbti gydytoja echoskopuotoja, rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime. Biržuose gimusi ir užaugusi Vijoleta mokytis specialybės išvyko į Vilnių.

Ar žinojote, kad sveiko suaugusio žmogaus širdis suplaka 60–80 kartų per minutę? Reguliarus kraujospūdžio ir pulso matavimas yra vienas esminių aspektų, rūpinantis savo sveikata ir siekiant užkirsti kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė paaiškina, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą bei pulsą, kas gali iššaukti šių rodiklių pasikeitimus ir ko reikėtų imtis, kad išlaikytume juos normų ribose, rašoma pranešime spaudai.

Vilniečiai, kuriems tenka lankytis poliklinikose, turi nusiteikti nepatogumams – jose užvirs statybos. Vilniaus valdžia užsimojo atnaujinti 10 poliklinikų registratūras. Šeškinės poliklinika registratūrą jau suremontavo – joje daugiau registratorių, kurios dirba mini kabinose, kad kiti pacientai negirdėtų, dėl kokių bėdų žmogui prireikė gydytojo. Po ne vieną mėnesį trukusių remontų duris atvėrė Vilniaus Šeškinės poliklinikos registratūra.

Vaistų pirkimą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje yra gan griežti – kai kuriuos vaistus galima įsigyti tik gavus gydytojo paskirtą receptą. Visgi, neretai žmonės stengiasi apeiti šį įstatymą ir vaistų prašo neturėdami receptų arba bando nusipirkti jų įvairiose nelegaliose vietose.  2017 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sugriežtintas vaistų pardavimą reglamentuojantis įstatymas, kuriuo remiantis, kai kurie vaistai gali būti parduodami tik su receptu.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

Smulkios kietosios dalelės sukėlė apie 239 tūkst. mirčių Europoje, tačiau kai kuriose žemyno dalyse ši problema buvo juntama labiau nei kitose, rašoma „Euro News“. Pranešama, jog oro tarša yra susijusi su plaučių vėžiu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu bei nevaisingumu. Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – dėl jos miršta apie 4 proc. visų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų.

Sausį gyventojams bus dalijamos kalio jodido tabletės, turinčios apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų katastrofa Astravo atominėje elektrinėje. Prieš kelerius metus išdalintos tabletės gruodį baigė galioti, jas gyventojai turės grąžinti vaistinėms. Visgi vaistininkai pastebi, kad daugelis lietuvių nežino, kaip vartoti kalio jodido tabletes, o patys gyventojai dažnai nė nenumano, ar jų turi namie. Valstybė už 500 tūkst. eurų įsigijo beveik 5 mln. naujų kalio jodido tablečių.

Kodėl pavalgę vienokio maisto jaučiame energijos antplūdį, o kitąkart kaip tik aptingstame ar net tampame pikti? Kaip pasirinkti tinkamą maistą ir kaip smegenys priima maistą, plačiau papasakojo neuromokslininkė dr. Aistė Baleišytė. Mokslininkė, tyrinėjanti, kaip smegenys reaguoja į valgomą maistą ir jį kontroliuoja, aiškino, kad priklausomai nuo to, kokius stimulus konkretus maistas sukelia neuronuose, tam tikrose ląstelėse, tai nulemia ir elgesį bei sužadinamas emocijas.

Regos sutrikimai tampa kone pandemija, tačiau dalis žmonių nenori nešioti nei akinių, nei kontaktinių lęšių, nei operuotis akių ir renkasi dar mažai kam žinomą alternatyvą – su lęšiais miega naktį. O ryte juos išsiėmę kuo puikiausiai mato visą dieną. Pasirodo, yra kietieji lęšiai, kurie miegant pakeičia ragenos formą ir to pakanka, kad visą dieną, ar net ilgiau akis mato gerai. Tiesa, tokie akių lęšiai tinka ne visiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.