Sveikata

Prieš šešerius metus, susidūrusi su didėjančiu nutukimo ir su juo susijusių ligų skaičiumi, ypač tarp skurdžiausių gyventojų sluoksnių, Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė bandė spręsti šią problemą sveikatos skatinimo mokesčiu. Tai tam tikros formos cukraus mokestis, kuriuo bandoma atgrasyti vartotojus nuo gazuotų, cukrumi saldintų gėrimų pirkimo, iš esmės 11 proc. padidinant jų kainą. Nesunku suprasti, kodėl.

Ne vienam lietuviui kasdienės mitybos neįsivaizduojančiam be pieno ir mėsos produktų, bulvinių patiekalų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Tomas Vaičiūnas turi pasiūlymą. Jei ne visiškai eliminuoti tam tikrų produktų vartojimą, tai bent sumažinti jų kiekį mitybą papildant geraisiais junginiais.

Kauno klinikose prieš kelias savaites įvyko tragedija – nusižudė jauna anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, nelaimė įvyko praeitą mėnesį. „Iš tiesų praeitą mėnesį nusižudė jauna Kauno klinikų darbuotoja. Kolegos yra sukrėsti šios nelaimės ir išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems šiuo sunku laikotarpiu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentuoti neturime teisės.

Kauno klinikų Kraujo centras skubiai kreipiasi į visus su prašymu paaukoti kraujo, nes kritiškai senka kai kurių kraujo grupių atsargos. Kaip centras pranešė socialiniuose tinkluose, itin trūksta keturių kraujo grupių kraujo atsargų, todėl kviečiama tapti kraujo donorais. Kviečia aukoti kraują „YPAČ TRŪKSTA O+, O-, A+, A- grupių kraujo. Šių grupių turėtojai, kaip ir visų kitų, yra maloniai laukiami Kauno klinikų Kraujo centre.

Prireikus gauti brangių radiologinių tyrimų vaizdinius rezultatus pacientui kartais gali tekti gerokai nustebti. Nors technologinės naujovės kasdien sparčiai gena viena kitą, tyrimo kopija gali būti įrašyta dalies žmonių jau primirštoje CD laikmenoje. Tiesa, jei informaciją norėtumėte gauti įrašytą į USB, už tai gali tekti kai kur papildomai pakloti net 30 eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi ruošia pokyčius, kad e.sveikata taptų funkcionalesnė.

Prognozuojama, kad iki 2040 m. vyrų, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, skaičius visame pasaulyje padvigubės iki 2,9 mln. per metus, o metinis mirčių nuo šios ligos skaičius padidės 85 proc., rodo didžiausias tokio pobūdžio tyrimas. Prostatos vėžys jau dabar yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis ir dažniausia vyrų vėžio forma daugiau nei 100 šalių.

Panevėžietė Gabija Z. nėra patenkinta Panevėžio greitosios medicinos pagalbos paramedikų darbu – jos 43 metų mama vos nemirė. Merginos mama jau dvi savaitės guli Panevėžio ligoninėje – medikų priežiūroje, bet gerų naujienų gydytojai negali pasakyti. Pagalbos nesulaukė Gabija pasakojo, kad pirmą kartą greitąją kvietė kovo 19 dienos vakarą, bet esą iš greitosios medikų pagalbos nesulaukė. „Mamai aukšta temperatūra – 39° – laikėsi jau penkta diena.

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 13 žmonių, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Po apsilankymo pas gydytojus, operacijos ar kitų sveikatos paslaugų tikimasi, kad būklė pagėrės, tačiau net ir medicinos specialistai gali suklysti. O dėl jų klaidų sveikata gali tik dar labiau suprastėti arba pacientas gali net numirti.  Dėl to gyventojams yra suteikiama galimybė kreiptis dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo.

Vaikų infekcijos šaltinis yra suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma, t. y. išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Jie kosėdami, čiaudėdami, skrepliuodami, netgi kalbėdami šias bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantys gali jas įkvėpti ir užsikrėsti. Tuberkuliozės mikobakterijos – maži ir smulkūs 2–5 mikrogramų mikroorganizmai, labai lengvai patenkantys į aplinką: dalis jų nusėda į žemę, dalis – tvyro ore.

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja. Pasak medicinos centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytojos dr. doc. Evelinos Pukenytės, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų. Gali baigtis smegenų uždegimu Dr. doc.

Praėjus beveik trims savaitėms po operacijos, iš ligoninės išrašytas pacientas, kuriam pirmajam pasaulyje persodintas kiaulės inkstas. Rickis Slaymanas sveiksta ir dabar tęs gydymą namuose pas savo šeimą, tinkle X pranešė Masačusetso bendroji ligoninė (MGH) Bostone. „Šio momento, kad išeisiu iš ligoninės su viena geriausių sveikatos pažymų (...), laukiau daug metų, – sakė 62-ejų vyras.

Šylant orams ir bundant gamtai, natūraliai daugiau laiko praleidžiame gryname ore: treniruotes iš sporto salės perkeliame į lauką, vaikštinėjame pažintiniais takais, judriomis miestų gatvėmis. Šalia to, sunkią avalynę iškeisdami į lengvesnę, ne visada padarome sau paslaugą – dėl pasikeitusios avalynės ir daugybės nueitų kilometrų, dažnam tenka susidurti su skausmingomis pūslėmis ant kulnų, pėdų ar pirštų.

Per pastaruosius metus tūkstančiai namų ūkių ieškojo pagalbos kovoje su patalinėmis blakėmis, o kenkėjų kontrolės įmonės teigia, kad jas „užplūdo“ skambučiai. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais incidentų, susijusių su patalinėmis blakėmis, Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 122 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Sergantiems lėtinėmis ligomis nuo šiol pas gydytoją specialistą patekti bus paprasčiau. Pacientams nebereikės eiti pas šeimos gydytoją ir prašyti, kad šis išrašytų siuntimą. Visgi pacientai pasikeitusioje tvarkoje įžvelgia ir trūkumų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau Lietuvoje, deja, tai nėra vienetiniai atvejai, teigia gydytojas toksikologas. Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau paprastai jis iškreipia vaistų poveikį, mažina gydymo efektyvumą, o dažnu atveju itin sustiprina sveikatai pavojingą šalutinį vaistų sukeliamą poveikį.

Galvos skausmas – tai viena dažniausių priežasčių, paskatinančių žmones ieškoti greitos pagalbos vaistinėse. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad skirtingi galvos skausmai gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas ar tiesiog siųsti priminimą pasirūpinti savimi – pailsėti, išgerti stiklinę vandens ar pasitikrinti kraujospūdį. Ji dalinasi patarimais, kaip atskirti galvos skausmus, bei kaip efektyviausiai juos numalšinti.

Besivystant žarnų išemijai gelbėjant pacientės gyvybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija su Ratarex‘s įrenginiu. Gydytojas radiologas Andrius Pranculis yra bene vienintelis specialistas šalyje atliekantis tokio tipo operacijas, kuriam analogiškas procedūras tyra tekę atlikti Latvijoje, ir Estijoje, mat sudėtingą procedūrą atliekančių intervencinių radiologų vos keli visame Pabaltyje.

„Ši liga savaime neišnyksta, todėl „gyventi su išvarža“ ir laukti likimo malonės ar bausmės nematau prasmės“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Gintaras Varanauskas. Jis perspėja, kad uždelsus gali įvykti rimtų komplikacijų, o prireikus skubios operacijos net ir kelios valandos gali būti lemiamos.

Vyriausybė nutarė įtraukti COVID-19 į profesinių ligų sąrašą. COVID-19 bus pripažįstama profesine liga asmenims, dirbantiems žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, ligų prevencijos bei pagalbos namuose srityje. Taip pat tų sektorių, kuriuose įrodyta koronaviruso infekcijos rizika, darbuotojams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad profesinių ligų sąrašo tikslinimas reikalingas ir siekiant įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

Atrodo, nemaži orų pokyčiai pavasario metu stebinti neturėtų. Vis tik kai per parą termometrų stulpeliai nukrenta kone 20 laipsnių, kai kurie asmenys į tai gali sureaguoti kur kas jautriau. Kardiologas Rokas Šerpytis įspėja, kad ypač pasisaugoti turėtų vyresni ir labiau ligoti žmonės. Kaip netikėtai kovo pabaigoje vasariški orai užklupo, taip staiga jie ir baigėsi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau mažėjo sergamumas gripu ir koronavirusu, tačiau daugiau žmonių serga peršalimo ligomis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Ilgaisiais savaitgaliais, kai dauguma gyventojų mini šventes, leidžia laiką su artimaisiais ar draugais, darbas ligoninėse nestoja. Priklausomai nuo metų laiko, veiksmas Skubios pagalbos skyriuose būna itin intensyvus. Tačiau šiemet ilgasis Velykų savaitgalis medikus nustebino – pacientų buvo net mažiau, nei įprasta. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, pacientų srautas velykinį savaitgalį buvo net mažesnis.

Nuo balandžio 1-osios ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos naujomis sąlygomis. Pokyčiais siekiama gerinti ortopedijos gaminių kokybę ir prieinamumą pacientams. Griežtinami reikalavimai priemonių gamintojams ir gydytojų konsultacijoms, daugiau dėmesio skiriama tinkamam pacientų informavimui. Naujovėms įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriama solidi suma.

Per šventes daugelis su artimaisiais susėdome prie velykinio stalo ir valgome daugiau nei įprastai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad po švenčių padaugėja apsinuodijimų maistu. Kartais pilnai atsigauti prireikia ir keleto dienų, todėl vaistininkė pataria, kaip po apsinuodijimo ateinančiomis dienomis reikėtų rūpintis savo sveikata.

Kraujomaiša, ar kitaip incestas – lytinių santykių plėtojimas tarp artimų giminaičių. Šių santykių apraiškas galime pastebėti ne tik popkultūroje, bet ir istoriniuose šaltiniuose. Ir nors jie gali sukelti tam tikros intrigos filmuose ar literatūroje, tačiau realybėje jie dažnai traktuojami kaip tabu ar net kriminaliniai nusikaltimai. Be to, tokie santykiai gali būti pavojingi ir atžalų sveikatai.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Nors pavasarį orai šyla, peršalimo ligų sezonas dar toli gražu nesibaigė. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas patarė, kokios natūralios priemonės iš tikrųjų gali palengvinti slogą, gerklės skausmą ar kosulį, o kokios tėra pramanai. Laidos vedėjas A. Unikauskas pasakojo, kad vienos dažniausių priemonių, kurių pacientai griebiasi gydant peršalimą yra karštas pienas su medumi bei druskos įtrynimas į krūtinę.

Kepenys – nepaprastai svarbus organas, kuris apsaugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir toksinų, bei veikia kaip filtras. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ specialistas Alvydas Unikauskas papasakojo, kurie maisto produktai itin kenkia kepenims, o kurie – padeda joms atsinaujinti. Kaip teigia gydytojas, kepenys ypatingos tuo, kad jos kaip niekas kitas geba atsinaujinti.

Laikantis įtemptai situacijai regione, netyla diskusijos, kaip turėtume ruoštis galimoms grėsmėms iš priešiškų valstybių. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ką reikėtų daryti su pinigais, turtu, kaip evakuotis ar kur slėptis, bet vis dar mažai kalbama apie tai, kur reikėtų ieškoti medicinos pagalbos. Kai kurie politikai rėžia atvirai: nesame nė kiek nepasiruošę, neturime net karo ligoninių.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Nors pagrindinis švenčių akcentas tikrai nėra maistas, daugelis su šeima susirenka prie vaišėmis nukrauto šventinio stalo. Nestinga čia ir riebių patiekalų. Vis tik gydytojai pataria išlikti budriems – per gausus tokio maisto vartojimas, ypač jei šalia piktnaudžiaujama alkoholiu, gali sukelti itin pavojingą būklę – kasos uždegimą.

Kas susidūrė, turbūt neprieštaraus, kad danties skausmas – vienas iš nemaloniausių, kurį norisi pašalinti kuo greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas odontologines bėdas.

Daugelis korsetus dėvi, nes nori sumažinti pilvo apimtį ir pabrėžti krūtinę. Kai kas tikina, kad korsetas padeda malšinti nugaros skausmą. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas atsakė, ar šis teiginys teisingas ir atkreipė dėmesį, kad korsetas turi vieną neigiamą savybę. Profesorius A. Unikauskas laidos metu sulaukė klausimo iš vienos žiūrovės, kuri susidomėjo korseto teikiamais privalumais ir trūkumais.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Šiemet pas gydytojus pradėjus plūsti susižalojusiems paspirtukininkams, Seimas ruošiasi visiems paspirtukų vairuotojams uždėti šalmus. Iki šiol jie privalomi tik nepilnamečiams paspirtukų vairuotojams ir tiems, kurie važinėja galingais paspirtukais, galinčiais išvystyti ir 40– 50 kilometrų per valandą greitį. Negana to, Seimas ruošiasi įpareigoti dalijimosi platformas, tokias kaip „Bolt“, nupirkti šalmus, kad kiekvienas paspirtuką pasiėmęs vairuotojas iškart turėtų ir galvos apsaugą.

Nors paprastai erkių sukeliamų ligų pikas fiksuojamas vasarą ir rudenį, specialistai įspėja, kad saugotis būtina jau dabar. Medikai primena, kad erkių aktyvumas netrukus pasieks patį piką, o nepasirūpinus apsauga pasekmės gali būti labai skaudžios. Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės pavojingos nuo tada, kai tampa aktyvios.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus šiltesniems orams gyventojai plūsta į vaistines. Vaistinių atstovai atskleidė, kokius vaistus šiuo metu gyventojai perka labiausiai bei patvirtino, kad šiuo metu jaučiama didesnė paklausa sezoninės alergijos slopinimui skirtiems preparatams.

Ar lipdami laiptais jaučiate dusulį, priverčiantį sustoti ir minutėlę pailsėti? Oro trūkumas fizinio krūvio metu – vienas pagrindinių širdies nepakankamumo, kuriuo 2022 m. Lietuvoje sirgo 142 092 žmonės, simptomų. Pasak gydytojos kardiologės ir Vilniaus universiteto doktorantės Kamilės Čerlinskaitės-Bajorės, pradžioje ši liga vystosi tylomis, simptomai primena kai kuriuos kitus negalavimus, todėl suprasti sveikatos pablogėjimo priežastis yra sudėtinga.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiuose maisto deriniuose gali slypėti pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Į klausimus, kurie itin dažnai užduodami prieš Velykas ir po švenčių, atsako vaistininkė.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Prieš prasidedant aktyviam sodų ir sodybų lankymo sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad po žiemos pravėrus sodų ir sodybų pastatų duris pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti patalpas. Mat jose per žiemą galėjo lankytis neprašyti svečiai – graužikai, platinantys pavojingas užkrečiamąsias ligas. Kokios tai ligos, kas padeda nuo jų apsisaugoti bei kaip sumažinti graužikų atsiradimo tikimybę – išsamiai šiame pranešime.

Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus.

Tyrimai rodo, kad vienam lietuviui vidutiniškai tenka beveik 12 kg vištos kiaušinių per metus. Tai – itin didele nauda organizmui pasižymintis maisto produktas, kurio populiarumą lemia gausus baltymų, svarbių raumenų augimui, kiekis. Vaistininkė Justina Metlovienė atskleidžia, kad neatsargus kiaušinių vartojimas bei netinkamas jų apdorojimas gali kelti riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.