Psichoterapijos praktikas, filosofijos mokslų daktaras Justinas Grigas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžė, kad psichosomatiniai sutrikimai yra tyrinėjami jau ne vieną šimtmetį, mat jie gali padėti daugiau suprasti apie tikrąją organizmo būklę, kurią žmogus neretai ignoruoja.
„Pats paprasčiausias gali būti galvos skausmas, kamuojantis žmones. Neretai jis gali būti susijęs su stresu ar neišreikštu pykčiu“, – kalbėjo J. Grigas.
Neleidžia sau ilsėtis
Tačiau ne visi psichosomatiniai sutrikimai yra trumpalaikiai ar lengvai pagydomi, dabar vis dažniau susiduriama ir su sunkiausiomis tokių sutrikimų formomis, pavyzdžiui, perdegimu.
Anot J. Grigo nuolatinio skubėjimo, bandant pasivyti terminus, sukeltas perdegimas veda prie išsekusios nervų sistemos ir gali pasireikšti išsekimu, apatija, depresiškumu, net ekstremalesniais, lyg trauminių patirčių sukeltais simptomais, tokiais kaip hiperdirglumas.
„Žmonėms yra sunku jaustis ramiai leidžiant sau pailsėti, dažnai kamuoja jausmas, kad turėčiau daryti daugiau, papildomai“, – pabrėžė psichoterapeutas.
Laiku atpažinus psichosomatinių sutrikimų priežastis ir ėmus jas šalinti, tokių simptomų kaip skausmas gali pavykti atsikratyti ganėtinai greitai, bet štai perdegimui gydyti jau reikės iš esmės gyvenimą keičiančių sprendimų ir daugiau laiko, naujų gebėjimų, pavyzdžiui, apibrėžti aiškias darbo ir poilsio ribas.
Paklaustas, kaip paaiškinti, tai, kad užgniaužti jausmai gali virsti fiziškai jaučiamais simptomais, J. Grigas svarstė, jog tai susiję su mūsų prigimtimi. Esą bet kokie jausmai žmogų kviečia į kontaktą su kitais, o tam neįvykus išgyvenama izoliacija, iš to kyla nerimo ir pavojaus būsena, kuri pablogina organizmo gebėjimą funkcionuoti, kovoti su lėtinėmis ligomis, dėl to gali ne tik paūmėti esamos, bet ir išsivystyti naujos, pavyzdžiui, autoimuninės ligos.
Pasak psichoterapeuto, sergantys odos ar virškinamojo trakto ligomis žino, kad patiriant stresą šios ligos paūmėja, o būklės sudėtingėja. Jau yra įrodyta, kad žmonės, kurie serga onkologinėmis ligomis ir patiria nuolatinį stresą, gyvena trumpiau. Be to, dalis autoimuninių ligų atsiradimo yra siejama su išoriniu ar vidiniu stresiniu poveikiu organizmui.
Svarbu įsivardinti jausmus
Dėl to, anot pašnekovo, svarbu sau pripažinti, kad mes visada ką nors jaučiame, tik dažniausiai randame būtų, kaip tuos jausmus užgožti. O tai nėra naudinga sveikatai.
„Labai dažnai mūsų dėmesys yra kažkur nukreiptas. Man atrodo, kad dabar visuomenėje yra daug disociacijos mechanizmų, pavyzdžiui, telefonas, ekranas, muzika, įvairiausios pramogos, visi tie dalykai veikia kaip disociacijos instrumentai, jie mūsų dėmesį užpildo įspūdžiais ir mes nepastebime, kokia yra mūsų bazinė būsena.
O dažnai ta bazinė būsena turi kažką, tai gali būti stresas, kurį mes jaučiame, bet jį užtušuojame dėmesį nukreipdami į stimuliaciją, kurią teikia ekranai. Ekranai dabar yra pagrindinė jausmų maskavimo priemonė“, – teigė J. Grigas.
Psichoterapeutas pabrėžė, kad jausmų gniaužimas lietuviams neretai būdingas dėl skaudžios istorinės praeities. Toks ydingas elgesys tampa tam tikra kultūrine nuostata, kurią sunku sugriauti ir pakeisti, o pasekmės – akivaizdžios. Gniaužiami jausmai kaupiasi, nesprendžiamos problemos auga ir galiausiai pasireiškia fiziniais pojūčiais.
„Gerai, blogai ir normaliai nėra jausmai, tai labiau vertinimai, etiketės. Reikėtų pradėti save gaudyti ir įsivardinti, ką aš dabar iš tikrųjų jaučiu. Žmonės mano, kad kartais jaučiam, o kartais nieko nejaučiam, tai svarbu turėti omenyje, kad mes absoliučiai visada kažką jaučiam. Kartais intensyvumas nėra pakankamai ryškus, kad įvardintume, bet jei į save susitelktume ir paieškotume žodžio esamai būsenai apibūdinti, tikrai rastume. Esu tuo įsitikinęs“, – tikino J. Grigas.
Kaip mokytis išreikšti pyktį, ką daryti pajutus baimę ir kodėl konfliktas ne visada yra blogai, o gali net ir suartinti žmones – apie visa tai išgirskite naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje.
Visą laidą „Sveikatos DNR“ žiūrėkite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
