• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viena Lietuvoje auganti česnakų rūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir aptinkama nedaugelyje šalies kampelių. Vienas tokių – Rambyno regioniniame parke, Bitėnų apylinkėse.

Viena Lietuvoje auganti česnakų rūšis yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir aptinkama nedaugelyje šalies kampelių. Vienas tokių – Rambyno regioniniame parke, Bitėnų apylinkėse.

REKLAMA

Tai – kampuotasis česnakas (lot. Allium angulosum), apie kurį daugiau socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Kampuotasis česnakas įrašytas į Raudonąją knygą

Įspūdinga purpurine spalva akis traukiantys česnakai aptinkami ne tik Bitėnų apylinkėse – juos galima išvysti ir Pietų Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistai pažymi, kad šie česnakai išsiskiria biologine verte, turi naudingų ne tik maistinių, bet ir vaistinių savybių, tačiau gamtoje jiems kyla grėsmė – augaviečių nykimas, sąlygotas ūkinės veiklos pokyčių ir intensyvaus mindymo.

REKLAMA

„Susipažinkite su purpuriniu lyg legendinio V. Kernagio apdainuotas vasaros vakaras – kampuotuoju česnaku.

Kampuotasis česnakas (lot. Allium angulosum) – tai į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta augalų rūšis. Didžiausia šio augalo populiacija mūsų šalyje aptinkama Mažojoje Lietuvoje esančiame Rambyno regioniniame parke, Bitėnų apylinkėse.

Kampuotasis česnakas čia auga maždaug 0,5 ha plote Nemuno lankose ir sudaro gana tankų sąžalyną, kurio 1 kv. m auga iki 70 žydinčių individų. Taip pat šis augalas dar aptinkamas ir Pietų Lietuvoje – Marcinkonių bei Merkinės apylinkėse.

REKLAMA
REKLAMA

Kampuotasis česnakas yra daugiametis 15-60 cm aukščio, svogūninis augalas. Svogūnai išaugę iš šakotų šakniastiebių, todėl augalai auga kerais. Šio augalo žiedai išsiskiria šviesiai purpurine spalva, o žydi jis birželio-rugpjūčio mėn.

Kampuotasis česnakas dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Tai šviesomėgis augalas, pakantus laikinam užtvindymui ir sausrai. Tai yra itin biologiškai vertingas augalas, nes turi ne tik vertingų maistinių, bet ir vaistinių savybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šio augalo rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia augaviečių nykimas, kurį lemia ūkinės veiklos pokyčiai ir intensyvus mindymas. Nemuno žemupyje dalis pievų, kuriose augo ši rūšis, paversta dirbamais laukais, dalis nebešienaujama. Apleistose pievose pradeda augti krūmai, kaupiasi augalų liekanos, kurios trukdo dygti sėkloms.

Pievas, kuriose auga kampuotasis česnakas, reikia šienauti vasaros pabaigoje, ne rečiau nei kas dvejus ar trejus metus.

(Drąsučio Brazausko nuotr.)“, – dalijosi Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų