Laisvalaikis gamtoje

Šį savaitgalį Druskininkuose vyks tradicinė narcizų žydėjimo šventė. Savivaldybės atstovų teigimu, staiga atšilus orams ir narcizams ėmus skleistis šiemet teko šventę gerokai paankstinti. „Milijoninė žiedų jūra jau tapo pavasario simboliu ir Druskininkų vizitine kortele. Dėl šiltų orų gėlės jau išsiskleidė visu savo gražumu – kviečiame pamatyti šį įspūdingą reginį“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Kartais pažvelgus į dangų galima išvysti ypatingų reiškinių. Vienas iš jų – Saulės halas, kuris gali pasireikšti net daugiau nei 50-čia formų.  Pažvelkite, kaip gali atrodyti viena iš Saulės halo formų.  Saulės halas „Orų ir klimato Lietuvoje“ grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo dalijamasi užfiksuoto Saulės halo nuotrauka. „Saulės halo formų yra daug, apie 50. Vienos dažnai pastebimos ir užfiksuojamos, kitos – rečiau.

Čikagoje su šeima gyvenanti nuomonės formuotoja, buvusi „Olialia mergaitė“ Ieva Voveris, rugsėjo 1-ą dieną leidosi į ilgai planuotą kelionę – keliauti Ispanijoje esančiu piligriminiu keliu.  Didžiausias atstumas, kurį moteriai jau pavyko įveikti –  keturiasdešimt kilometrų. Pagrindinis Ievos kelionės tikslas yra pereiti ne tik Santiago de Compostela miestą, bet ir pamatyti pasaulio kraštu vadinamą Finisteriją. Moteris savo kelionės tikslą nori pasiekti iki spalio šeštos dienos.

Šiltomis vasaros dienomis nesinori likti namie, tad vos pasitaikius galimybei daugelis stengiasi praleisti laiką gamtoje. Ruošiantis išvykai, svarbu ne tik susiplanuoti pramogas ar išsirinkti vietą išvykai, bet ir pasirūpinti tinkamais užkandžiais. „Lidl“ ekspertai pataria, kokius užkandžius pasirinkti leidžiant laiką gamtoje.

Ilgiausią metų dieną ir trumpiausią metų naktį švenčiamos Joninės. Šią šventę įprasta paminėti gamtoje – deginti laužus, ieškoti paparčio žiedo, kepti patiekalus ant grilio, laiką leisti šeimos ir draugų būryje. Vis dėlto, kad nuotaikos nesugadintų pamiršti daiktai, ekspertai dalijasi patarimais, kaip susiruošti Joninių šventei. Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai sako, kad vasaros laikotarpiu žmonės išties daug laiko praleidžia gamtoje.

Didžiausia skautiška organizacija Baltijos šalyse, Lietuvos skautija, liepos 8-16 d. Klaipėdos rajone esančiame Kairių (brg. gen. Povilo Plechavičiaus) poligone organizuoja jubiliejinę skautų stovyklą „Tarp trijų vandenų“. Tiesa, gyvai dalyvauti ir pamatyti, kaip atrodo gyvenimas stovykloje, į kurią susirinks daugiau nei 2300 skautų iš viso pasaulio, bus suteikta proga visiems smalsuoliams – iš anksto užsiregistravę žmonės kviečiami liepos 12 d. atvykti į stovyklos Svečių dieną.

Kuo šiltesni orai – tuo daugiau dviratininkų traukia į trasą: kas į darbą, kas į sodą, kas po kiemą. Tačiau jei jūsų dviratis dar vis slepiasi sandėliuke, verta žinoti, kaip juo pasirūpinti, kad pirmoji kelionė neapkarstų, o būtų saugi bei maloni. Pirmiausia įsitikinkite, kad dviratis švarus Norint, kad dviratis tarnautų kuo ilgiau, svarbu pasirūpinti jo švara. Tai – pagrindinis dalykas. „Dviratį siūlome valyti sausu ar drėgnu skudurėliu, o sunkiau prieinamas vietas išvalykite šepetėliu.

Startuolis „Mindletic“ ėmėsi išskirtinės užduoties: pamatuoti, kaip masiniai ėjimo renginiai prisideda prie dalyvių emocinės savijautos. Rezultatai patvirtina tai, kas iki šiol buvo tik numanoma ir spėliojama. Ilgų distancijų ėjimas ne tik palaiko gerą savijautą, bet ir verčia didžiuotis įveiktais kilometrais. Dukart per metus vykstančio Ėjimo dalyviai kviečiami įveikti 5, 10 arba 25 kilometrų ilgio, specialiai kiekvienam renginiui sudarytą, unikalią trasą Vilniaus mieste.

Apie būtinybę saugotis kenksmingo saulės spindulių poveikio galima rasti daugybę informacijos. Nors galioja kiekvienam tinkančios universalios tiesos, vaistininkė Urtė Peleckytė-Gaigalė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių turėtų būti ypač dėmesingi, nes saulės spinduliai jiems gali palikti dar skaudesnių padarinių.

Šiandien minima trečioji Sekminių diena. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šiandieną geriau nesiimti jokių rimtų lauko darbų, mat kitaip, kaip buvo tikima anksčiau, vasarą iškritusi kruša gali nuniokoti visą derlių. Etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka pasakoja, kad Sekminės – katalikams privaloma šventė, kuri yra trečioji po Kalėdų bei Velykų.

Įžengę į Ašikagos gėlių parką Točigos mieste, Japonijoje, galėsite pamatyti kininės visterijos medį, kuris dažnai vadinamas gražiausiu medžiu pasaulyje. Šiam medžiui – maždaug 150 metų, jis milžiniškas, o žydėjimo metu – stulbinančio grožio. Vertikalūs jo žiedai svyra beveik iki pat žemės ir suformuoja rausvai violetinės spalvos debesį, plūduriuojantį virš žolės. Šio Ašikagos parko medžiui visu grožiu žydėti padeda ir žmonių atliekama priežiūra.

Grybautojai ir toliau džiaugiasi puikiu baravykų sezonu ir socialiniuose tinkluose dalijasi savo laimikių nuotraukomis. Daugelis į namus parsineša pintines ir krepšius, kuriose baravykus skaičiuoja ne dešimtimis, o net šimtais. Štai klaipėdietė Alina V. miške neseniai aptiko tikrą lobį – per keletą valandų su šeima surinko gausybę baravykų. „356 baravykai Grūšlaukės miškuose (Kretingos rajonas). Gyvenime tiek nematėm! P.S. į mišką atvykome 12 val.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per pastarąsias tris dienas gesinti miško gaisrų skubėjo net 7 kartus – iš viso miškuose išdegė 0,68 ha. Gaisrai savaitgalį ir vakar buvo gesinti Varėnos, Joniškio, Švenčionėlių, Dubravos ir Kretingos regioniniuose padaliniuose. „Visoje Lietuvoje šiuo metu paskelbta III gaisringumo klasė, pietų Lietuvoje – IV, todėl neatsargus elgesys miške, numesta nuorūka ar palikta laužavietė gali sukelti itin skaudžias pasekmes.

Nuo 2020 m. liepos 20 dienos visose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse startuoja „Kietaviškių gausa“ socialinė akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Kartu kviečiame pirkti akcijos ženkliuku pažymėtas produktų pakuotes. Kiek tokių pakuočių bus nupirkta, tiek užaugintų daržovių bus padovanota „Maisto banko“ globojamiems nepasiturintiems.

Vidurvasarį Pumpėnuose įvyko neįtikėtina, labai smagi ir visus miestelio gyventojus ne pirmus metus džiuginanti ir jungianti vidurvasario šventė. Šventės metu Pumpėnų miestelio gyventojai galėjo švęsti, džiaugtis koncertais, sportuoti ir būti it vienas kumštis. Šis renginys parodė, kiek visa Pumpėnų bendruomenė yra viena stipri jėga. Pumpėniškiai koronaviruso metu nė kiek nepasidavė, išliko bendruomeniški bei sukūrė tokią šventę, kuri visiems įsimins ilgam.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Kartais pavasarinės šalnos pažeidžia jaunus aktinidijų ūglius ir sušaldo žiedus, tačiau šiemet aktinidijų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tiesiog klesti. Pavasarį visos rūšys ir veislės buvo apsipylę jazminų kvapą primenančiais baltais žiedais, o štai vidurvasarį šakos jau sunkiai atlaiko didžiulį smaragdo spalvos uogų derlių. Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai jau yra įrodę gausybę šių uogų vertingųjų savybių, iš kurių viena – stabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi.

Eilėmis ir dainomis išgarsintas, vertingiausiu laikomas grybų karalius šią vasarą jau ne vienam grybautojui suteikė daug džiaugsmo. Pilnomis pintinėmis miške rastų baravykų dalijasi ne vienas grybautojas ir sako jaučiantis, jog šie metai greičiausiai bus baravykų metai. Įspūdingą kiekį grybų prieš kelias dienas radusi Rasa pasakoja, kad laimikių su keliais draugais ieškojo keliuose miškuose, o jų kiekis pranoko bet kokius lūkesčius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, praėjusiais metais pateikė skaičius, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu išliko stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.).  Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.

Vos išvažiavus iš Šiaulių Joniškio kryptimi, netoli Meškuičių plyti raudonomis aguonomis nusėtas laukas. Jis tapo dar viena fotografijos mėgėjų stotele.  Vietiniai tikisi, kad jo neištiks toks pat likimas kaip ir netoli Trakų esančio lauko. Kita vertus, nieko nebestebina, kad taip gausiai aguonomis užsisėjęs laukas tapo fotografijos mėgėjų stotele.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Per metus erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga, suserga apie 3 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Anksčiau buvo įprasta, kad pirmieji šių ligų atvejai būdavo nustatomi balandžio mėnesį, tačiau šie metai kitokie – dėl neįprastai šilto klimato erkės buvo aktyvios visus metus, tad jų platinamomis ligomis buvo galima susirgti ir žiemos laikotarpiu.

Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės.

Socialiniuose tinkluose žmonės neįprastai anksti pradėjo dalintis grybų nuotraukomis. Vieniems jų pasisekė rasti daugiau, kitiems – vos keletą, tačiau visi džiaugiasi jau prasidėjusiu grybavimo sezonu. Kodėl pernelyg tuo stebėtis nereikėtų ir kokios yra likusio grybų sezono prognozės, tv3.lt naujienų portalui pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis. „Galbūt keista atrodo todėl, kad lyginam, ir aš asmeniškai lyginu, su praėjusiais metais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, trejus metus iš eilės erkiniu encefalitu (EE) dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 m. iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265. 2019 m. didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Nesvarbu, ar gyvenate mieste, ar užmiestyje – jei bent retkarčiais būnate gamtoje, vis tiek išlieka tikimybė, kad įsisiurbs erkė. Taigi, kad sumažinti erkės įsisiurbimo tikimybę, pasidaryti erkes atbaidančių priemonių galima ir patiems – tereikia žinoti, kokių kvapų jos nemėgsta labiausiai. Arbatmedžio aliejaus kvapo nemėgsta ne tik uodai, bet ir erkės. Išbandykite: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens ir supilkite į purškiamą flakoną.

Erkės dažniausiai gyvena žolėtose ir miškingose ​​vietose visame pasaulyje. Nors ir ne visos erkės perneša užkratus ir platina ligas, dėl kurių žmonės ar gyvūnai suserga, tačiau užsikrėsti tikimybė išlieka.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai.

Birželio 5-7 dienomis sostinė alsuos itališka kultūra ir visą savaitgalį kvies Lietuvos gyventojus pasimėgauti tikromis atostogomis Italijoje visai čia pat – Vilniuje. Šventės metu šalia sostinės centro įsikūręs Užupio rajonas virs tikru Venecijos karnavalu ir pažers lankytojams dar neregėtų spalvų bei pramogų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Idėja karnavalui kilo labai spontaniškai.

Atėjusi taip laukta vasara skatina vis daugiau laiko praleisti ten, kur erkės yra aktyvios – parkuose, soduose, miškuose. Gamtos mylėtojai turi išlikti itin dėmesingi saugant save nuo erkių įsisiurbimo ir jų platinimų ligų, o jei nuo erkės įsisiurbimo apsisaugoti nepavyko, laikas ir veiksmai po įkandimo taip pat labai svarbūs.  Viena iš erkių platinimų ligų – erkinis encefalitas, yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

Regis, gėlės parkuose ir soduose yra įprastas dalykas, o ypač pavasarį. Tačiau ar lankėtės Kryžių kalne žydint neužmirštuolėms? Dabar pats metas tai padaryti. Kryžių kalno lankytojas Evaldas pasidalijo mėlynuojančiomis nuotraukomis, kuriose – pražydęs Kryžių kalnas. Vakarinėje kalno pusėje mėlynuoja neužmirštuolės, rytinėje geltonspalviai augalai. Neužmirštuolių žydėjimas netruks ilgai, todėl neįprastą vaizdą pamatyti reiktų kuo greičiau.

Erkę galite pasigauti būdami daugelyje vietų – kur yra aukšta žolė, medžiai, krūmai, dideli augalų lapai, daugiausia miškingose vietose, kur gali rasti kam įkasti ir kuo pasimaitinti.  Įsisiurbdamos erkės teikia pirmenybę minkštoms ir šiltoms kūno vietoms, tokioms kaip: pažastys, kirkšnys, plaukuotos kūno vietos. Tuomet jos lieka įsisiurbusios ir maitinasi krauju, o tuo pačiu gali ir perduoti pavojingas ligas, kaip Laimo ligą ar erkinį encefalitą.

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra sušyla iki 5–8 laipsnių, o baigiasi vėlyvą rudenį. Įsisiurbia jos nepastebėtai, o pasekmės gali baigtis labai liūdnai – paralyžiumi, kurtumu ir net mirtimi. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti, jeigu jos vis dėlto įsisiurbia? Galima sakyti, kad nepavojingos erkės tik šaltuoju metų laiku. Maitintis jos pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį iki visiškai sužaliuojant augmenijai ir sužydint augalams.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Atšilus orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl didėja tikimybė užropoti ir įsisegti ligas platinančioms erkėms. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Panevėžio departamentas primena, kad aktyviausios erkės būna pavasarį, anksti ryte ir vakare, kai naktį ir dieną temperatūra lauke siekia daugiau kaip +5 ºC. Praėjusiais metais Lietuvoje registruota 40 erkinio encefalito ir 230 Laimo ligos atvejų NVSC Panevėžio departamento duomen...

Medikai bei sveikatos specialistai sutartinai tvirtina, kad šiuo laiku erkės yra itin suaktyvėjusios, todėl net ir trumpas buvimas lauke gali apkarsti.  Vis dėlto, jeigu grįžote namo ir radote įsisiurbusią erkę, turėtumėte kuo skubiau ją ištraukti ir stebėti save. Dažnai įsisiurbusi erkė perneša Laimo ligą, nuo kurios nėra vakcinos ir jokios apsaugos. Laimo liga pasireiškia simptomais, panašiais į gripą arba peršalimą, todėl dažnas supainioja juos ir galvoja, kad užklupo pavasarinė sloga.

Šventinis maratonas jums spaudžia galvą, o su šeima mieliau gražias dienas praleistumėte gamtoje gryname ore? Tuomet sužinokite pačius gražiausius pažintinius Lietuvos takus ir aplankykite juos. Pateikiame jums gražiausių Lietuvos pažintinių takų sąrašą: Naglių pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate nutiestame 1,1 km pažintiniame take išvysite paslaptingą gamtos kūrinį – Mirusias, arba Pilkąsias kopas.