Pokyčiai – repeticijų metu
„Pagrindinė idėja buvo padaryti viską kitaip, nei esame įpratę, padaryti šitą šventę kitokią. Būtent todėl pasirinkome Andriaus Mamontovo dainą „Kitoks pasaulis“ ir kvietėme į viską pažvelgti kitomis akimis. Jei esate įpratę žiūrėti į pasaulį sunkumo akimis ar nematote bendrystės, pabandykite pažvelgti kitaip, gal viskas ne taip ir sunku, o bendrystė yra arba ją galima sukurti“ – sako Lina Mockuvienė, viena iš iniciatyvos organizatorių, Emocinio intelekto ir muzikos erdvės (EIME) Vilniuje įkūrėja, pedagogė.
Iniciatyvą organizavo EIME, Vilniaus Antakalnio gimnazija ir Vilniaus Antakalnio progimnazija. Tūkstantis šių mokyklų mokinių kartu su mokytojais spalio 1 d. atliko A.Mamontovo dainą „Kitoks pasaulis“ ir ištarė ne vieną garsų „AČIŪ“ visiems pedagogams už jų kasdienį sunkų, atsakingą, bet labai prasmingą ir reikalingą darbą.
Tačiau tikslas buvo ne vienas. Be gražios padėkos šia iniciatyva siekta įkvėpti bendrumo jausmo tarp mokinių ir mokytojų. Pasak L.Mockuvienės, tikroji magija ėmė vykti dar repeticijų metu, kada daugelis turėjo išeiti iš savo komforto zonos, išdrįsti šokti, parodyti savo balsą ar net greitai išmokti groti iki tol niekada neliestu instrumentu.
„Didžiausia dovana buvo stebėti, kaip repeticijų metu tarp mokinių ir mokytojų gimsta artumas. Iš pradžių visi jautėsi kiek nedrąsiai, buvo susikaustę, bet neilgai truko ir jie tą nedrąsą įveikė kartu. Tada su didžiausiu entuziazmu ne tik dainavo, bet ir grojo gitaromis, džembėmis, šoko. Didelį darbą padarė ir repeticijas organizavę, kiekvieno žodžio ir žingsnio vaikus mokę EIME mokytojai bei džembėmis išmokęs groti „Afrikos būgnų“ studijos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis.
Renginio metu visi tai darė taip lengvai, jiems buvo taip paprasta, mačiau tokį didelį džiaugsmą... Buvo įdėta labai daug širdies, buvo tikrai gražu“, – pasakoja organizatorė.
Jos teigimu, itin svarbu, kad mokytojai visa tai darė kartu su vaikais, tik dėl to jautėsi abipusis palaikymas ir bendrystė.
„Būtent tada, kai suaugusieji rodo pavyzdį ir viską daro kartu, vietoje tiesiog liepimo dalyvauti, išnyksta pasipriešinimas. Tokios patirtys tikrai suartina“, – teigia L. Mockuvienė.
Ką pamiršta mokytojai?
EIME įkūrėja pamini, kad visa ši iniciatyva ir nuskambėję garsūs „Ačiū“ buvo skirti ne tik mokytojams, bet ir visiems mokiniams. Tai akcentuodama ji iškelia ir šiomis dienomis regimą problemą.
„Kas kam labiau reikalingas – mokytojas mokiniui ar mokinys mokytojui? Atrodytų, kad svarbiausias yra mokytojas, bet dažnai pamirštama, kad mokiniai lygiai tiek pat svarbūs ir reikalingi, juk jei nebūtų jų, mokytojas negalėtų dirbti savo darbo ir save realizuoti. Dėkingumas turi būti ne vienpusis, jis turi sklisti ir iš mokytojų.
Manau, kad, atgaivinus šį abipusio reikalingumo jausmą, atsiras tvirtas ryšys tarp mokytojų ir mokinių bei tikroji pagarba ir dėkingumas vieni kitiems. Tad šis „AČIŪ“ skirtas ne tik mokytojams, bet ir mokiniams“, – sako L.Mockuvienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
