Swindone, Wiltshire'o grafystėje, gyvenanti Jessica Thompson savo trumpą gyvenimą praleido valgydama tik vištienos kepsnelius. Juos ji valgė nuo 18 mėnesių amžiaus.
Jos mama, 49 metų grafikos dizainerė Julia Cain, sako nežinanti, kas sukėlė tokią maisto baimę ir dėl jo kylančią paniką, mergaitei oficiali diagnozė buvo nustatyta tik šį rugsėjį – valgymo vengimo/ribojimo sutrikimas ARFID.
Žmonėms, kuriems diagnozuojamas ši sutrikimas, išsivysto fobija tam tikroms maisto tekstūroms ar kvapams, todėl jie nevalgo tam tikro maisto. Tačiau Jessicai prireikė vos kelių savaičių seansų su hipnozės specialistų, kad suvalgytų mėsos kepsnį su garnyru, paragautų daržovių ir vaisių.
„Ji valgydavo įvairių kūdikių maistą ir tiesiog staiga nustojo tai daryti. Ji valgydavo tik vištienos kepsnelius, – pasakojo mergaitės mama. – Mes niekada nesame kartu, kaip šeima, valgę kalėdinės vakarienės, nes Jessica tiesiog atsisakydavo. Ji valgydavo tik vištienos kepsnelius, o vienais metais ji valgė tik sausos duonos riekę.“
„Žmonės man vis kartojo, kai ji išaugs tai. Arba sakydavo, kad jei aš nepasiduosiu, ji išalks ir valgus tai, ką jai duosiu. Tačiau problema yra ta, kad ji jau geriau būtų badavusi, negu valgiusi kai kurių produktų“, – pasakojo moteris.
Gydytojai daug metų motinai sakydavo, kad mergaitė tiesiog yra išranki.
Kai kurie ekspertai spėja, kad toks „nevalgumas“ gali išsivystyti dėl neigiamų jausmų, kuriuos sukelia maisto kvapas, skonis ar tekstūra. Taip pat gali būti susiformavusi neigiama maisto sąsaja su praeityje įvykusiu kažkokiu neigiamu įvykiu – paspringimu ar vėmimu.
