Apie kelią nuo pieno ūkių iki prekybos centro lentynų šį vakarą prabils Šilalės rajono ūkininkė Vilija Bušinskienė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Anksčiau Lietuvoje ūkininkai rinkdavosi į piketus prie Seimo su šakėmis, o taip pat traktoriais blokuodavo kelius. Šįkart viskas kiek kitaip – ūkininkai pieną priduoda ne perdirbėjams, o veltui atiduoda žmonėms ar net išpila jį lauk. O ateityje, jei perdirbėjai ir toliau už pieną mokės tiek mažai, ūkininkai grasina išskersti karves ir uždaryti savo ūkius.
Ūkininkė V. Bušinskienė neslėps – dirbti į minusą galima tik kelis mėnesius. Tokiais pat tempais dirbti ir toliau taptų tiesiog nebeįmanoma. Moteris įsitikinusi, kad pienas šiandien kainuoja netgi pigiau nei vanduo.
Tam, kad pastaruoju metu susiklosčiusi situacija nėra normali, pritars ir ministras K. Navickas.
„Ši situacija nėra normali – ji yra bloga. Kai nukrenta pasaulinė pieno produkto kaina, kažkodėl visa našta yra perkeliama ant ūkininko pečių. O tada iš ūkininkų girdime pasipiktinimą, kad dėl to kalti ne tik perdirbėjai, bet ir valdžia. Klausimas yra toks – kas mūsų struktūroje yra blogai, kad pieno krizė pasikartoja kas kelerius metus? Mano nuomone, pirmiausiai šioje vietoje savo kaltės neturi kratytis perdirbėjai. Jie atsakingi už tai, su kuo ir kokiomis kainomis prekiaus, kokiais produktais. Kažkodėl jie nemato savo kaltės, kad šiandien nesugeba parduoti produktų geromis kainomis, keisti produktų krepšelio ar kooperuotis. Tiesiog tylima ir laukiama, kol kažkas ateis ir šią problemą išspręs“, – sakys laidoje jis.
Tuo tarpu kaimyninėse šalyse pieno kainos yra kitokios. Štai V. Bušinskienė pasakos neseniai bendravusi su ūkininku iš Lenkijos, kuris skundėsi, kad pastaruoju metu ir jiems pieno supirkimo kaina sumažėjo 10 proc.
„Suskaičiavome, kad dabar jie gauna 52 centus. Mes tokios kainos negavome net ir per didįjį piką. Išgirdęs, kiek už litrą gauname mes, jis mūsų klausė, kaip mes išvis išgyvename? Klausė ir to, ar buvome patenkinti, kai mums mokėjo 47 centus? Pripažinome, kad taip, nes mums daug nereikia – kad tik galėtume apmokėti sąskaitas ir liktų keli centai nuo savikainos. Nelakstome rankų ištiesę – tiesiog duokite mums dirbti ir užsidirbti“, – tvirtins ūkininkė.
Ministras pastebės, kad situacija Lenkijoje skiriasi, mat ūkininkai čia dalyvauja pieno perdirbime per kooperaciją. Tiesa, yra ir tokių šalių, kuriose yra dar prasčiau nei pas mus – štai Latvijoje, anot K. Navicko, pieno supirkimo kaina yra žemiausia visoje Europos sąjungoje.
„Daugumoje šalių kooperacija yra vienas iš rodiklių, kuris gerokai lenkia Lietuvą ir Latviją. Kitas dalykas, mes šiandien turime vieną didelį pieno kooperatyvą, ir kelis mažesnius – matyt, to negana. Kooperacija suteiktų stabilumą, nes ji pasižymi tuo, jog sprendimus priima patys ūkininkai. Kitas dalykas, apie kurį dabar intensyviai diskutuojame, yra rizikos valdymo fondas, į kurį gerais laikais kaupiami pinigai, o kai atsitinka krizės, iš jo būtų galima kompensuoti praradimus“, – sprendimus siūlys K. Navickas.
Tuo tarpu V. Bušinskienė tokias idėjas vertins kritiškai – anot jos, sprendimai turi būti priimami nedelsiant, antraip netrukus ūkininkai išmirs, o karvės bus išparduotos.
„Valstybė nesugeba įsikišti. Tikrai jūs šiuo momentu esate neįgalūs. Ar per ilgai užsižaidėme prie tų karų, ar kas čia yra? Bet kažkas tikrai yra netvarkingai. Kai ūkininkai atvažiavo pas jus derėtis į žemės ūkio ministeriją, jūs, sėdėdamas kaip haremo sultonas, nedavėte tiems ūkininkams net išsižioti. Mes suprantame, kad valdžia šiuo momentu yra neįgali išspręsti šį klausimą. Ir ta kooperacija, rizikos valdymo fondas… Parodykite, kur pasaulyje jis yra? Šnekate, kad jį sukursite, bet jo reikia šiandien ir dabar“, – tvirtins ji.
Tad kokių sprendimų reikėtų imtis? Visi atsakymai – jau šį vakarą.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
