Knygos „Vyvenimas“ autorė ir projekto „Nebegėda.lt“ viena iš įkūrėjų Beata Tiškevič gegužės 11 dieną dalyvaus pėsčiųjų žygyje Liepojos pajūriu. Be aktyvaus gyvenimo jos gyvenimas netektų spalvų, rašo pranešime spaudai.
Apie tai, jog ketina dalyvauti pėsčiųjų žygyje, B.Tiškevič paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje bei žygiuoti paragino savo sekėjus.
„Savo 30-mečiui pradėjau mintimis ruoštis dar pernai. Klausiau savęs: kaip išgryninti savo gyvenimą? Kodėl taip blaškausi? Kaip galėčiau sau padėti jausti tvirčiau žemę po savo kojomis, ir, kad į mano svarbiausias gyvenimo sferas šaknis suleistų stabilumas, gilumas ir nuoširdumas? Kiekybę keistų kokybė?
Su klausimais atėjo ir veiksmai, o su veiksmais ir išsipildymai. Džiaugiuosi tuo, tačiau žinau, kad tai – nuolatinis procesas.
Atradau man patinkančių ir tinkančių ritualų. Vienas iš jų – žygiai. Į 29-uosius gyvenimo metus įėjau nužingsniuodama su artimiausiais žmonėmis 36 km pajūriu.
O 29-uosius pasirenku palydėti saugiu 25 km žygiu (50 km rinktis kažkaip pabijojom) su mano bendražygiu Sauliumi Liepojoje.
Žygiuojant išjudinu užslopintas emocijas, pasikalbu su savimi, nesikalbu su savimi, sugalvoju svajonių, nieko nebegalvoju, o per paskutinius kilometrus dažniausiai tiesiog būnu dėkingume.
Galite ir jūs pasirinkti 15, 25, 50, 75 ar 100 kilometrų ritualą“, – rašė B.Tiškevič.
Beata, kodėl pasirinkote būtent tokį kilometrų skaičių – 25? Juk esate įveikusi ir daugiau?
Pasitarę su partneriu, kuris eis kartu su manimi, nusprendėme imti tokį – saugų – variantą. Man, žinoma, kur kas įspūdingiau skamba skaičius 50, aš mėgstu užsibrėžti tikslus, viršijančius mano galimybes, tačiau šįkart Saulius mane perkalbėjo.
Kelintas tai jūsų žygis? Teko skaityti apie 65 kilometrus, kuriuos pernai per keturias dienas kartu su draugu nuėjote Islandijoje. Taip pat apie emocijas, patirtas žygio metu. Tačiau esate minėjusi, kad keliaujate ir viena. Kokia jūsų patirtis einat pėsčiomis?
Eiti pėsčiomis yra dažniausia mano transporto priemonė, nes automobilio vairuoti vis dar nemoku. Šaltuoju metų sezonu dažniausiai vaikštau pėsčiomis, o kai atšyla – išsitraukiu dviratį.
Taip, ėjome į žygį Islandijoje, taip pat mano gimimo dienos proga su draugais nuėjome 36 kilometrus. Su draugu dažnai savaitgaliais išeiname pasivaikščioti, o kasdien stengiuosi nueiti savo išmaniojo laikrodžio siūlomą žingsnių normą.
Kaip susitariate su savimi, kai eiti tampa sunku? Kaip save motyvuojate?
Man padeda patiriamos emocijos atpažinimas, jos įvardinimas. Jeigu einu su draugu, tada padeda pasidalinimas tuo su juo, vėliau – humoras, tada pradedu hiperbolizuotai skųstis, po to prapliumpame juokais ir keliaujame toliau.
Jūsų gyvenime sportas ir judėjimas yra svarbūs. Kokios aktyvios veiklos jums labiausiai artimos?
Tai yra mano gyvenimo dalis – lankau plaukimo treniruotes, per savaitę nuplaukiu maždaug keturis kilometrus. Tobulinu savo plaukimo technikas, didinu ištvermę ir stiprėju.
Taip pat vieną-du kartus per savaitę bėgioju, namuose atlieku pratimus skirtingoms raumenų grupėms ir nuolat važinėju dviračiu arba vaikštau pėsčiomis.
Aktyvumas man – geriausias būdas pasirūpinti savo emocine sveikata, sugalvoti naujų idėjų ir ugdyti savyje kantrybę, tikėjimą bei optimizmą.
Esate sakiusi, kad ėjimas nėra tik įveikiami metrai, tačiau ir emocijos. Kokios jos „ateina einant“? Ar mėgstate eiti tyloje ir su savimi, ar mėgstate būti ne viena?
Emocijos ir jausmai priklauso nuo atstumų. Jeigu einu iš namų į darbo susitikimą – greičiausiai bandau jam pasiruošti, susidėlioti mintis, kad gebėčiau konkrečiai suformuluoti savo siūlymus bei priimti kito žmogaus pasvarstymus.
Jeigu tai – žygis, eidama stebiu save ir aplinką, tai, kas kyla viduje. Būna tokia meditacinė patirtis.
Mieste vaikštinėdama įvairiais reikalais klausausi muzikos, bet dažniausiai – podkastų (tinklalaidžių). Daug įdomių dalykų sužinau. O žygyje ausines išsitraukčiau tik tuomet, jeigu jau būtų labai blogai ir reiktų pastiprinimo.
Vienam ėjimas pėsčiomis yra sudegintos kalorijos, kitam – nauja pažintis, o dar kitam tai – savęs išbandymas. O ką ėjimas suteikia jums?
Gyvenimo patirtį, naujas mintis, suvokimus, sustojimą. Man tai yra ritualas, kurio metu galiu apsvarstyti savo gyvenimo kryptis.
