„Rytų ekspreso“ garvežys ekrane riedėjo ne vieną kartą. Ši Agatos Kristi istorija buvo ekranizuota 1974-ais, 2001-ais ir 2010-ais metais (šioje adaptacijoje Erkiulį Puaro įkūnijo visiems puikiai pažįstamas Davidas Suchet, tapęs belgo detektyvo veidu). Na, bet trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja, tikriausiai pagalvoja britų režisierius Kennethas Branaghas ir 2017-ais paleido į pasaulį dar vieną šios detektyvų klasikos ekranizaciją – 350 milijonų „žaliųjų“ susišlavusį filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“.
Juosta pasakoja apie apledėjusiais bėgiais riedantį prabangų traukinį, kuriame įvyksta kraupi žmogžudystė. Viskas įvykdyta kruopščiai, nepastebimai ir subtiliai, tačiau žudikas turbūt nė nepagalvojo, kad keleivių tarpe gali būti ir žymusis detektuvas Erkiulis Puaro. Būtent šis ūsuotas belgas ir ėmesi neįprastai sunkios užduoties – išsiaiškinti, kuris iš vienas už kitą ekscentriškesnių ir įtartesnių keleivių yra pavojingas žmogžudys.
Filmo režisieriui pagrindinio veikėjo aktoriaus paieška neprailgo. Ši kelionė turbūt truko iki pirmojo veidrodžio. Taip, K. Branaghas į Erkiulio Puaro kostiumą įsispraudė pats, kas sukėlė šiokių tokių išankstinių abejonių ir skepticizmo.
Vagonai, prigrūsti Holivudo žvaigždžių
Laimė, britas greit nutildė visus skeptikus ir įrodė, kad nėra garbėtroška. Režisierius į traukinio kupė susodino krūvą Holivudo žvaigždžių. Tad įkvėpkim, pasiruoškim ir pavardinkim:
Penelopė Cruz – žavioji ispanė, žinoma iš krūvos romantinių filmų, įkūnijo vieno keleivių – Johno Armstrongo slaugę;
Willemas Dafoe – nejaukiausios šypsenos savininkas, kurį gero kino gerbėjai galėjo pamatyti keikiant Robertą Pattinsoną filme „Švyturys“, čia vaidina itin keistą austrą profesorių;
Judi Dench – galybę aplodismentų vertų vaidmenų atlikusi, tačiau pastaruoju metu įsakymus Džeimsui Bondui mėtanti britė čia įkūnijo rusų aristokratę Nataliją Dragomiroff;
Johnny'is Deppas – šiandien labiauu iš skandalingojo teismo, o ne dėl savo aktorinių pasiekimų atpažįstamas kapitonas Džekas Sperou eilinį kartą nepersistengė ir suvaidino tą patį vaidmenį, kurį jau matome gerus du dešimtmečius;
Na, o kiti, eiliniams žiūrovams lengvai iš veidų, bet ne taip puikiai iš pavardžių atpažįstami aktoriai – Tomas Batemanas (sužibėjęs seriale „Da Vinčio demonai“), Joshas Gadas (įgarsinęs beveik kiekvieną animacinį filmą, į kurį jus kada nors tempėsi jūsų vaikai ar mažieji giminaičiai), viena gražiausių pasaulio moterų ne kartą įvardinta Michelle Pfeiffer, Derekas Jacobis, Leslie'is Odomas Jaunesnysis ir dar krūva žiūrėti šį filmą tiesiog traukte traukiančių žvaigždžių.
Tiesa, ši Holivudo titanų gausa padarė šiokią tokią meškos paslaugą, nes personažų gausa neleido aktoriams pilnai parodyti savo galimybių. Tačiau smagūs dialogai ir išskirtinis kiekvieno veikėjo įvaizdis leidžia to nepastebėti.
Protingai išleisti pinigai
55 milijonai. Toks buvo šio filmo biudžetas. Didžiajai daliai mirtingųjų šis skaičius atrodo didelis, tačiau kino pasaulyje, o ypač Holivude, tai nėra pati įspūdingiausia suma (ypač atsižvelgiant į būrį aukšto kalibro žvaigždžių, kurie tikrai nevaidino už sumuštinį). Tačiau filmas sugeba neatrodyti pigus. Anaiptol – gražūs kostiumai ir įspūdingas CGI niekada neerzina akies ir leidžia žiūrovui patikėti, kad jis stebi veiksmą, vykstantį 1934-aisiais.
Kad geba kurti žymių kūrinių adaptacijas, K. Branaghas įrodė jau seniai. Jau 1989 metais jis debiutavo su už geriausią kostiumų dizainą „Oskarą“ laimėjusiu „Henriku Penktuoju“, sukurtame pagal Viljamo Šekspyro pjesę. Beje, jau tada režisierius neužleido niekam pagrindinio aktoriaus sosto ir karalių suvaidino pats. Taigi, tiek apie kostiumus, tiek apie savęs paties režisavimą šis britas išmano tikrai gerai.
Prie techninių detalių prikibti taip pat negaliu. Muzika juostoje sužaidžia gerai, sušalusiais bėgiais puškuojančio garvežio garsas taip pat įtikinantis ir neprimena tiesiog su burna atliekamo „čiuku čiuku tū tū“.
Sunku kalbėti apie šią juosta, kai negaliu pilnai papasakoti apie jo siužeto vingius. O jų čia pripildyta iki pat stiklinės viršaus, tad beveik dvi valandas (kas šiame kino epopėjų amžiuje yra trupinėlis) trunkantis filmas tikrai neprailgs. Gražūs vaizdai, profesionalūs aktoriai ir puiki, nesenstanti Agatos Kristi istorija yra puikus komplektas geram vakarui.
O gerą vakarą galite susikurti jau šį šeštadienį, įsijungę TV3 televiziją, nes „Gero kino vakare“ ir pasirodys tikrai dėmesio verta „Žmogžudystė Rytų eksprese“.