Amerikietis Rianas Johnsonas, bene geriausiai žinomas dėl savo indėlio į „Žvaigždžių karų“ frančizę „Paskutinis džedajus“ ilgai nesnaudė ant kritikų laurų ir žiūrovų skreplių ir jau po poros metų pasirodė su filmu, kuris, regis, patiko visiems – „Ištraukti peiliai“. Tiesa, konceptą šiai istorijai režisierius buvo sugalvojęs gerokai anksčiau – 2005 metais.
„Oskarų“ nominaciją už geriausią scenarijų pelnęs filmas pasakoja apie savo 85-ojo gimtadienio metu brutaliai mirusį turtingos šeimos patriarchą Harlaną Thrombeyų (akt. Christopheris Plummeris). Tiek jo artimieji, tik policija šventai įsitikinę – vyras iš gyvenimo pasitraukė pats, tačiau tai, kas verda prabangiame dvare ima sekti ne kas kitas, o anonimiškai pasamdytas garsusis detektyvas Benoit Blancas (akt. Danielis Craigas).
Bendraudamas su Thrombeyų šeimos nariais, detektyvas iš karto pastebi, kad tarp jų verda didžiulės intrigos ir nepasitikėjimas vienas kitu. O čia dar pasirodo ir amžiną atilsį Harlano slaugė Marta (akt. Ana de Armas), kurios skrandžio turinio nesulaikymu meluojant ir bandys pasinaudoti detektyvas Blancas savo kelionėje link tiesos.
Galbūt kai kuriems ši istorija ir gali pasirodyti banali ir nuspėjama, tačiau prižadu – „persivalgysite“ netikėtais siužeto posūkiais ir „plot twist‘ais“. Dar šiame pusantro dešimtmečio marinuotame scenarijuje žavi genialus kiekvieno veikėjo išnaudojimas. Personažų gausa gali kiek išgąsdinti, nes „va jėzau, kaip dabar reikės viską atsiminti“, tačiau patikėkite, reikalingas ir pilnavertis čia yra kiekvienas veikėjas – net dvaro kieme bėgiojantys šunys.
Pagrindinį detektyvo Blanco vaidmenį čia atlieka Danielis Craigas, kuris nusimetė juodą rimtojo Džeimso Bondo smokingą ir įsinėrė į inteligentiško, ekstravagantiško ir ganėtinai keisto Šerloko Holmso ir Erkiulio Puaro hibrido odą, kiek primenančią pastarųjų parodijas.
D. Craigui kompaniją palaikė ir slaugę Martą įkūnijo žavioji, dabar iš kino ir internetinių platformų nebeišlendanti Ana de Armas, kuri kiek vėliau taip pasiilgo Craig‘o, kad net tapo Bondo mergina filme „Nėra laiko mirti“.
Trečia stambi žuvis juostoje – Chrisas Evansas. Kaip D. Craigas nusimetė savo rimtuolio kaukę, taip ir visų mylimas kapitonas Amerika čia visiškai pakeitė žiūrovams įprastą matyti charakterį ir tapo nepakenčiamu stuobriu, kuriam norėsis vožtelėti po kiekvieno sakinio.
Bet čia skambios pavardės nesibaigia. R. Johnsonui pavyko suburti tikrą svajonių komandą, nes filme galime išvysti Jamie Lee Curtis, Michaelą Shannoną, Doną Johnsoną, Toni Collette ir kitus tiek eiliniams kino mėgėjams, tiek fanatikams atpažįstamus veidus.
Kaip minėjau, „Ištrauktuose peiliuose“ svarbus kiekvienas personažas. Kiekvieną jų puikiai atskleidžia ir gyvasties duoda ne tik šmaikštūs ir tikroviški tarpusavio dialogai, bet ir nepriekaištingas kameros darbas. Mano smegenis visiškai išsprogdino ir operatoriams ploti privertė tokios kruopščiai apgalvotos detalės, kai policijos apklausiama vyriausia šeimos dukra Linda sėdi pačiame centre, o giminės kraujo neturinti Harlano marti Joni – ekrano šone. Tai iš karto leidžia žiūrovui pasąmonėje lengviau susidėlioti galios pozicijas šioje šeimoje.
Prie techninės filmo pusės prikibti taip pat neįmanoma. Net labai norint. Muzika, lokacijos, kostiumai – turbūt lygiai taip pat viskas buvo nupiešta daugelio detektyvinių romanų skaitytojų fantazijose.
Kiek anksčiau minėjau, kad detektyvas Blancas kiek atrodo lyg lengva garsiųjų detektyvų parodija. Turbūt tai ir yra žaviausias „Ištrauktų peilių“ elementas – filmas nebijo pasirodyti nerimtai. Sveika dozė gero humoro ir keistoki kai kurių veikėjų bruožai nė kiek nesugadina, o anaiptol – puikiai įsilieja ir sustiprina šio detektyvo efektą.
Filmą itin lengva žiūrėti. Filmą itin lengva peržiūrėti iš naujo. Ši juosta nevers žiūrovo paties narplioti bylos ir vedžioti įvairius užrašus ant sienos raudonais siūlais, tačiau duos ir lengvą mankštą smegenims. Kviečiu visus pasimėgauti šiuo paslapties, absurdo ir intrigų kokteiliu jau šį šeštadienį TV3 „Gero kino vakare“.
