„O iki to laiko visko daug yra suplanuota“, – šypsosi pašnekovas.
Dosnios dovanos
Sekantieji jo kūrybą neseniai gyvai su autoriumi galėjo pabendrauti „Žalgirio“ arenoje surengtame tarptautiniame menų festivalyje „Art Kaunas“ – čia buvo eksponuojama ir R. Dichavičiaus tapyba, o pats legendinis kūrėjas tai, kas jį domino renginyje, įamžino fotoaparatu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Su daug kuo susipažinau, pabendravau. Festivalyje buvo įdomių autorių, retesnių tapybos technikos pavyzdžių. Tik labai pasigedau miesto valdžios dėmesio. Ir tai keista, nes būtent menas visada buvo būdas, padedantis rasti nuoširdesnį politikų ryšį su visuomene“, – stebėjosi garsus kaunietis.
Jis papasakojo apie neseniai išleistą trijų tomų knygą „Laisvės paženklinti“, kurioje įamžinta 214 Lietuvos dailininkų. Tam, kad šis leidinys išvystų pasaulį, R. Dichavičiui teko parduoti per 28 teismus atgautą tėvų žemę.
Tačiau tai ne vienintelė nusipelniusio ir net grasinimų dėl artimųjų palikimo sulaukusio kūrėjo dovana ateities kartoms – šįmet dalį savo vertingos bibliotekos jis padovanojo mokyklai, kurioje mokėsi, o 275 tūkst. negatyvų, kuriuose visi jo fotografijos darbai, įteikė Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Į Vilnių, pasak autoriaus, išvyko pilnas mikroautobusas medžiagos.
„Ir tuomet už tai gavau patį didžiausią honorarą per visą savo gyvenimą – puodelį kavos, – šmaikštauja R. Dichavičius, – Sutvarkyti mano turėtą archyvą padėjo žmona Aušra ir daugybė kitų žmonių. Neminėsiu jų visų, nes, jei kokį pamiršiu, gali įsižeisti“.
Pašnekovas atviras – meno pasaulyje pripažinimas yra labai svarbus.
„Išsireiškimas „menas menui“ yra ir burtažodis, ir keiksmažodis. Kūrėjai vis dažniau paliekami sau, o apie jų darbus sprendžiama ne itin objektyviai. Fotografuoju maždaug 70 metų. Tapyba man taip pat artima dešimtmečius. Per tą laiką stebėjau įvairius, ne visada malonius reiškinius – kaip meilė ir pagarba menui virsta ambicijų, susitarimų, klanų zona, komerciniu įrankiu. O tai labai liūdina“, – atvirai pasakoja R. Dichavičius.
Suvienijo kūrėjus
Antrą kartą surengtame tarptautiniame menų festivalyje „Art Kaunas“ dalyvavo dešimtys iškilių menininkų.
Renginio lankytojai susipažino ne tik su R. Dichavičiaus kūryba, bet jų dėmesyje buvo ir ekspertė Aistė Ramūnaitė, Egidijus Rudinskas, Žydrūnas Šlajus, Vija Tarabildienė, Vidas Drėgva, Saulius Kruopis, Skaidrė Butnoriūtė, Simonas Gelminauskis, Juozas Pranckevičius ir kiti.
Ypatingas įvykis – net septyniuose „Art Kaunas“ stenduose buvo galima išvysti auksinę jubiliejinio, tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija“ kolekciją.
Joje – penkiasdešimt geriausių darbų, plenere sukurtų per tris dešimtmečius, sukurtų Rūtos Katiliūtės, Audronės Petrašiūnaitės, Eimučio Markūno, Alvydo Bulakos ir kitų.
Reikšmingas kultūrinis renginys Nidoje šįmet subūrė tapytojus iš viso pasaulio: Nepalo, Pietų Korėjos, Egipto, Indijos, Irano, Ukrainos, Danijos, Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos.
Meno asociacijos „Tiltas“, vienijančios 400 narių, kolektyvas bei svečiai per visą „Nidos ekspresijos“ gyvavimo laikotarpį yra sukūrę apie 1500 darbų.
„Vienu metu vyko trys parodos, kurias organizavome ar prisidėjome, skirtingose mūsų šalies vietose, tad, krūvis buvo nemažas. Džiugino menininkų bendravimas ir bendradarbiavimas, nes sinergiją tarp skirtingų kūrėjų organizacijų ne visada pavyksta pasiekti. Tai – jautri sritis“, – patikina Nidos plenero organizatorius, menininkas S. Kruopis.
Antrą kartą surengtojo „Art Kaunas“ iniciatorė Rasa Gulbė džiaugėsi, jog renginyje buvo galima ne tik apžiūrėti, bet ir tiesiai iš autorių įsigyti jų darbus.
Meno šventėje vyko ir akto piešimo pamoka su tapytoju Jonu Kunicku.
„Lankytojai galėjo ne tik iš arti susipažinti su skirtingomis šiuolaikinio meno aktualijomis ir temomis, bet ir pabendrauti su menininkais. Tai taip pat patirtimi pasidalino ir patys kūrėjai. Atvirumas naujoms idėjoms, bendradarbiavimas su menininkais bei dalyviais suteikė naujų perspektyvų kūrybai, profesiniam augimui, ateities projektų bendrystei“, – tarptautinio menų festivalio „Art Kaunas“ idėją pristatė jo sumanytoja bei organizatorė, „Gulbės galerijos“ savininkė R. Gulbė.
Renginyje buvo renkamas ir geriausias festivalio meno kūrinys.
Daugiausiai palaikymo šįmet sulaukė Daivos Šlajienės „Slėpynės. Vingrybė“.
