Profesorius Michaelas Clarke'as, Londono King's College karo studijų bendradarbis sako, kad vienintelis Putino gydymas yra reguliari botokso dozė. Profesorius Clarke'as sakė, kad „buvo žinoma, jos jis gana dažnai leidžiasi botoksą“ ir jo gydytojai „niekada nėra toli“ greičiausiai dėl to, kad pats Putinas perdėtai nerimauja dėl savo sveikatos ir yra hipokondrikas. Jis sakė „Sky News“, kad „šios istorijos [apie Putino ligą] sklis ir toliau, bet joms nėra įtikinamų įrodymų“. Jis teigia, kad Putinas maskuodamas trūkumus veide stengiasi nuslėpti ir rimtas ligas
Jis tęsė, kad net jei Putinas atsistatydintų, jį greičiausiai pakeistų FSB (Saugumo Tarnybos) sekretorius Nikolajus Patruševas, „kuris yra toks pat bjaurus kaip ir Putinas, bet tai būtų veido pasikeitimas, todėl Vakarai dėl to galėtų ką nors padaryti“.
Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė pranešimus, kad Rusijos lyderis reguliariai į veidą leidžiasi botoksą, sakydamas: „Tikriausiai Putinas tiesiog atrodė pervargęs“, – pridūrė jis.
Profesorius Clarke'as sako, kad Putinas, kuriam spalį sukaks 70 metų, „bando balzamuoti ir savo kūną išlaikyti kuo geriau dar būdamas gyvas, nes leidžiasi daug botokso“. Jis tęsė: „Jis keliauja su gydytojų komanda ir jo gydytojai niekada nėra toli. Sakoma, kad jis dažnai išeina iš susitikimų. Įtariu, kad jis tik pernelyg nerimauja dėl savo sveikatos ir išvaizdos ir botoksas tik padeda sušvelninti jo išvaizdą.“
Anksčiau portalas tv3.lt rašė, kad ukrainiečių psichologė Jelena Šeršneva tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tokiu, koks jis yra dabar – šaltakraujišku diktatoriumi, – pavertė dvi vaikystėje patirtos traumos.
J. Šeršneva remiasi lenkų žurnalistės, teisininkės ir knygos „Vova, Volodia, Vladimiras“ autorės Christinos Kurchab-Redlich duomenimis. Ji atkapstė, kad Putinas pakeitė savo biografiją, nuslėpdamas, kad išgyveno sunkią vaikystę, turėdamas tėvus tironus, skelbia UNIAN.
„Tiesą sakant, Putinas gimė ne 1952 m. spalio 7 d. Leningrade Vladimiro ir Marijos Putinų šeimoje, o 1950 m. prie Uralo. Jis niekada nepažinojo savo tėvo, o jo motina Vera Putina sūnų atidavė tėvams netrukus po gimdymo. Vėliau moteris susitvarkė savo asmeninį gyvenimą Gruzijoje ir pasiėmė berniuką atgal“, – savo „Youtube“ kanale pasakojo J. Šeršneva.
Ch. Kurchab-Redlich išsiaiškino, kad Gruzijoje V. Putino motinos patėvis sukėlė tikrą pragarą – jis berniuką mušė, marino badu ir žiauriai tyčiojosi. Po kelerių metų jis buvo perduotas savo seneliui ir močiutei, vėliau – giminaičiams iš Leningrado. Jie tapo oficialiais jo globėjais.
Naujoje šeimoje mažasis V. Putinas negyveno geriau. Jo oficialaus globėjo žiaurumą iki šiol prisimena diktatoriaus bendraamžiai. Tada Rusijos prezidento psichika jau buvo visiškai sugriauta dviejų vaikystės traumų.
„Taigi, turime mažiausiai dvi sunkias traumas – šeimos pasikeitimą ir fizinę prievartą. Dėl savo vaikiško egocentrizmo V. Putinas tapo patologiškai nesaugus“, – sakė J. Šeršneva.
Psichologė paaiškino, kad žmogaus psichika fizinį smurtą gali suvokti trimis būdais: kapituliuoti prieš traumą ir visą gyvenimą prisiimti aukos vaidmenį; bandyti pabėgti nuo skausmo, pavyzdžiui, į priklausomybę nuo alkoholio; bandyti atlyginti jos sužalojimą, tada ji tampa dar didesne budeliu, nei buvo jos nusikaltėliai.
J. Šeršneva teigė, kad V. Putino patologinis nesaugumas bėgant metams tik stiprėjo. Jis buvo toks nepastebimas, kad bendraklasiai ir instituto mokytojai neprisimena būsimo Rusijos Federacijos prezidento.
„V. Putinas nuolat bando įrodyti pasauliui, kad yra vertas dėmesio ir toks, koks turi būti. Tačiau kiekvieną kartą pasaulis reaguoja taip pat, kaip institute“, – pridūrė psichologė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Rusijos diktatoriui nuolat progresuoja megalomanija ir psichopatija.
