Jame dėl kelialapio į finalą kovojo Malta, Albanija, Graikija, Šveicarija, Čekija, Austrija, Danija, Armėnija, Latvija, San Marinas, Sakartvelas, Belgija, Estija, Izraelis, Norvegija, Nyderlandai.
Vakaro pabaigoje paaiškėjo, kad į didįjį „Eurovizijos“ finalą pateko Latvija, Austrija, Nyderlandai, Norvegija, Izraelis, Graikija, Estija, Šveicarija, Gruzija, Armėnija.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iš pirmojo pusfinalio į finalą pateko Serbija, Portugalija, Slovėnija, Ukraina, Lietuva, Suomija, Kipras, Kroatija, Airija, Liuksemburgas.
„Eurovizijos“ antrajame pusfinalyje – ugningi pasirodymai
Pirmoji ant scenos lipo Maltos atstovė Sarah Bonnici su daina „Loop“. Bonnici teigė, kad daina buvo parašyta tik tam, kad nuskambėtų konkurse. Tad tai buvo „pozityvi“ meilės daina" apie vyrą, kuris ja domėjosi.
Antroji – Albanijos atstovės Besos daina „Titan“. Atlikėja dar 2009-aisiais „Eurovizijoje“ atstovavo Rumunijai, o 2023-aisiais buvo atrinkta atstovauti Albanijai. Pagal šalies atrankos taisykles, konkurse dalyvaujančių dainų tekstai turėjo būti albanų kalba. Interviu „Eurovizijos“ gerbėjų svetainei „Wiwibloggs“ Besa teigė, kad ši daina jai buvo baladė su „nuoširdžia emocija“.
Scenoje – graikų atlikėjos Marinos Satti daina „Zorro“. Pati atlikėja apibūdina ją kaip dainą, kuria siekiama papasakoti apie jaunų graikų ir jų kultūros „tikrąsias savybes“. Graikijoje daina po išleidimo topuose užėmė pirmąją vietą.
Ketvirtasis ant scenos pasirodė Šveicarijos atstovas Nemo su daina „The Code“, Pranešimuose spaudai Nemo teigė, kad dainoje išsamiai aprašomas jo nebinarinės tapatybės suvokimas, ir teigė, kad suvokimas, jog jo lytis yra nebinarinė, suteikė jam laisvę ir kad dalyvaudami „Eurovizijos“ dainų konkurse jis gali ginti visą LGBTQ+ bendruomenę. Pasak Nemo, kai jis pripažino, kad „nesijausdamas nei vyru, nei moterimi, turėjo nulaužti keletą kodų“.
Penktoji pasirodė čekų atlikėja Aiko su daina „Pedestal“. Interviu metu Aiko yra apibūdinusi šią dainą kaip „meilės sau himną“, skirtą išlieti pyktį po to, kai nutraukė santykius su partneriu. Po išsiskyrimo su partneriu ji suvokė, kad pirmiausia nepasirūpino savimi. Dainoje pasisakoma už tai, kad svarbiausia būtų rūpintis savimi ir savo sveikata, o „pjedestalas“ naudojamas kaip metafora šiai žinutei išreikšti.
Toliau – melodingoji prancūzų atstovo Slimane daina „Mon amour“. Daina buvo parašyta maždaug 2022 m. muzikinio turo metu, o dainą įkvėpė Slimane'o patirtis Ženevos mieste. Pasak Slimane, daina jam yra „meilės laiškas Europos širdims“.
Šeštoji ant scenos lipo austrų atlikėja Kaleen su daina „We Will Rave“. Kaleen atskleidė, kad scenoje ji nori parodyti savo ekstravagantišką asmenybę, o dainą ji pavadino „techno įkvėptu popmuzikos kūriniu“. Po dainos išleidimo Kaleen teigė, kad reivo vakarėlio įvaizdis dainoje buvo panaudotas siekiant pabrėžti, kad „atsiskyrėliai ir sužeistos sielos eina gydytis ir ištirpdyti savo problemų per muziką“.
Septintuoju numeriu į „Eurovizijos“ sceną žengė Danijos atstovė SABA su kūriniu „Sand“. Šios dainos autoriai – švedų kompozitorius Jonas Thander, be kitų dainų prisidėjęs ir prie Donato Montvydo dainos „I’ve Been Waiting for This Night“, su kuria atlikėjas atstovavo Lietuvą 2016 m. SABA didžiuojasi, kad yra pirmoji tamsiaodė, homoseksuali moteris, atstovaujanti Danijai „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Aštuntieji scenoje pasirodė armėnai – jiems atstovauja grupė LADANIVA su kūriniu „Jako“. Grupę sudaro armėnų vokalistas Jaklin Baghdasaryan ir prancūzų multiinstrumentalistas Louis Thomas. Sakoma, kad dueto dainos – nuo tradicinių Balkanų melodijų iki malojos, džiazo ir reggae ritmų – peržengia sienas, jungdamos tradicines armėniškas melodijas su įkvėpimu, semiamu iš ilgų kelionių po Lotynų Ameriką, Afriką ir Reunjono salą.
Toliau – Latvijos eilė. Šiemet „Eurovizijoje“ mūsų kaimynams atstovauja Dons su daina „Hollow“. Jis – garsi Latvijos poproko ikona ir vienas iš daugiausiai apdovanojimų pelniusių pastarojo dešimtmečio šalies atlikėjų. Baladė „Hollow“ buvo sukurta kartu su airių dainų autoriumi ir prodiuseriu Liamu Geddesu bei amerikiečių dainų autore Kate Northrop ir iš pradžių išleista latvių kalba. Kurdami dainą visi jie teigė vieningai jautę, kad sukūrė kažką išties stebuklingo.
Dešimtuoju numeriu scenoje pasirodė San Marinas, kuriam atstovauja ispanų grupė MEGARA su kūriniu „11:11“. Rokas, pop, metalas, elektroninė muzika – bet kas! Šie atlikėjai groja su įvairiausiais muzikiniais žanrais, pamiršdami išankstinius nusistatymus ir etiketes. Praėjusiais metais grupė mėgino laimę ir Ispanijos nacionalinėje atrankoje, kur liko ketvirti.
Sakartvelui šių metų konkurse atstovauja Nutsa Buzaladze su daina „Firefigther“. Ši dainininkė iš Tbilisio per savo karjerą dalyvavo ir laimėjo daugelyje įvairių dainų konkursų. Tarp pasiekimų – 2023 m. „American Idol“ konkursas, kur ji duetu su Kylie Minogue atliko klasikinį kūrinį „Can't Get You Out Of My Head“. Nutsa save apibūdina kaip motyvuotą, aktyvią, energingą merginą, kuri yra tikra darbštuolė, o kartais net darboholikė, tačiau visada užtikrina, kad myli tai, ką daro.
Dvyliktasis į sceną žengė belgas Mustii su kūriniu „Before the Party's Over“. Du sėkmingus albumus išleidęs, šis ryškus atlikėjas nėra svetimas Belgijos publikai. Thomas Mustinas – autorius, kompozitorius, dainininkas ir aktorius, žinomas iš daugybės vaidmenų teatro, televizijos ir netgi „Netflix“ kūriniuose.
Toliau – estų kolektyvas „5MIINUST x Puuluup“, scenoje jie atliks kūrinį „(nendest) narkootikumidest ei tea me (küll) midagi“. Išvertus iš estų kalbos, šis pavadinimas reiškia „(mes) nežinome nieko apie (tuos) narkotikus“. Grupė yra sudaryta iš dviejų kolektyvų. Pirmoji pastaruosius šešerius metus buvo dominuojanti Estijos popmuzikos jėga, o antroji – tarptautinius apdovanojimus pelniusi naujojo folkloro dainų stiliumi garsėjanti grupė.
Izraeliui šiemet atstovauja vos 20-ies atlikėja Eden Golan su kūriniu „Hurricane“. Nuo 9-erių ji pelnė pripažinimą dalyvaudama konkursuose ir laimėdama daugybę apdovanojimų. Savo kūriniu ji teigia perduodanti žinią apie tai, kaip ištverti gyvenimo sunkumus, neprarasti vilties, taip pat apdainuoja meilės bei paramos galią nelaimės akivaizdoje.
Norvegijos atstovai – grupė „Gåte“ su kūriniu „Ulveham“. Išpopuliarėję 2000-ųjų pradžioje, šiandien šie norvegai – garsūs ne tik savo šalyje. Unikalus tradicinės norvegų liaudies muzikos ir sprogstamo roko derinys iš repeticijų rūsio juos iškėlė į didžiausias pasaulio scenas. Per šį laikotarpį „Gåte“ pardavė daugiau nei 100 tūkst. albumų. Tiesa, 2005-aisiais jie buvo išsiskirstę ir į sceną grįžo tik 2017-aisiais.
Paskutinysis scenoje – Nyderlandams atstovaujantis Joost Klein su kūriniu „Europapa“. Atlikėjas giriamas už poetiškus tekstus, derinamus su įsimintinais ritmais, perteikiančiais jaunystės dvasią. Nyderlanduose Joostas reguliariai koncertuoja su savo grupe ir groja tokiuose festivaliuose kaip „Lowlands“ ir „Pinkpop“.
O Eurovizija - šlamštų šlamštas...ir dainos, ir dainininkai.
