Vakar progos pasižiūrėti pirmąjį pusfinalį nepraleido ir rašytojas, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis – sako, jau ilgą laiką „Eurovizijos“ nežiūrėjo, tačiau vakar, vedinas nuojautos, pažiūrėjo ir nepasigailėjo.
Lietuvos atstovui – pagyrimai
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos atstovo Silvester Belt pasirodymą, pašnekovas negailėjo liaupsių ir gražių žodžių:
„Aišku, dar nematėme antrojo pusfinalio, galbūt nublanksime – visko gali būti, bet bent jau tarp tų pasirodymų, kuriuos matėme vakar, mano manymu jis tikrai atrodo įspūdingai.“
Anot G. Drukteinio, pasirodymas buvo išdirbtas, techninė dalis išpildyta puikiai, o tai tik įrodo, kaip svarbu investuoti į tai, kad bendras vaizdas scenoje atimtų žadą.
„Eilinį kartą įrodė, kad investavus į šou ir pinigų, ir technikos, tikrai galima padaryti įspūdingą reginį. To, aišku, dažnai mums Lietuvoje pristinga – ar resursų, ar noro, bet patekus į geras scenos inžinierių rankas, mūsų kūrinys tikrai nusipelnė atrodyti taip, kaip atrodė“, – apibendrino jis.
Vis tik, kone kasmet, kad ir kokią dainą bepasirinktume, kyla aršios diskusijos, ar neprašauta su dainos stilistika, tematika, o daugiausiai diskusijų kelia klausimas, ar „Eurovizijos“ scena – tinkama vieta dainuoti lietuviškai.
Ir nors visada atsiranda sakančių, kad didžiojoje scenoje lietuvių kalbos niekas nesupras, G. Drukteinis sako, kad tai – puiki galimybė pažindinti Europą su mūsų unikalia kalba.
„Man atrodo, „Eurovizijos“ misija ir logika, visų pirma, yra reklamuoti šalies kultūrą su jos visomis gerosiomis savybėmis – visuomenės margumu, spalvingumu, tolerancija.
Mūsų kalba yra graži, ji dainose skamba visai gražiai, tad kodėl gi europiečiams nesuteikti unikalios galimybės pasiklausyti, kaip skamba lietuvių kalba?
Vienais metais dainuosim lietuviškai, kitais dainuosim angliškai – didelio skirtumo nėra. Visos šalys, kurios turi savo etnines kalbas, turbūt daro tą patį, žiūrint, ką pasirenka.
Jeigu į tai pasižiūrėsime kaip į pramogą, kaip į galimybę parodyti Lietuvą Europai ir visam pasauliui, klausimas prašausim ar neprašausim praranda prasmę – tiesiog turime gerą laiką, rodome Lietuvą ir tiek žinių“, – kalbėjo etiketo specialistas.
Kai kuriuos pasirodymus vadina beskonybe
Lietuvai pagyrų negailėjęs G. Drukteinis atvirai sako – tikrai buvo į ką pažiūrėti pirmajame pusfinalyje, čia netrūko ir įvairių stilistikų dainų, ir ekstravagantiškų šou. Visgi, kai kuriuos jų specialistas vadina ne kuo kitu, o paprasčiausia beskonybe:
„Kaip supratau, Balkanai vėl pradėjo kelti galvą, pataisykit mane, jeigu klystu, bet mes jau kaip ir buvome trumpam „Balkanviziją“ truputėlį nusodinę, bet vakar žiūrint buvo matyti, kad jie solidariai balsuoja vienas už kitą, palaiko vienas kitą.
Kas svarbiausia, kad jie propaguoja balkanišką stilių, kuris mums, lietuviams, yra svetimesnis, jis labiau slaviškas, trankus, „turginis“ – tai tokia muzika, kurią labiau tikėtumeisi girdėti kokiam turguje, sklindančią iš automobilio imtuvo.
Man Balkanų pasirodymai visada atrodydavo labai neskoningi, pernelyg vulgarūs viskuo – ir savo apranga, ir atlikėjų elgesiu.“
Pašnekovas priduria, kad dėl vieno dalyko jam yra apmaudu – kad mūsų kaimynės Lenkijos atstovė Luna su daina „The Tower“ neprasibrovė į finalą.
„Ir jos daina, ir jos asmenybė man buvo visai prie širdies. Bet vėlgi, aš tai vertinu grynai subjektyviai, man atrodė, kad turėjo patekti, bet nepateko – tragedijos didelės nėra.
Aš, tiesą sakant, jau net užmiršęs, kaip ji atrodė, tik pamenu, kad tokia dainininkė buvo ir kažką dainavo. Čia, man atrodo, „Eurovizijos“ visa esmė ir yra – įdomu tą vakarą, kol ji vyksta, bet baigiasi ir mes iškart viską pamirštame. Tai greito vartojimo kultūrinis renginys“, – pastebėjo pašnekovas.
Vulgarūs pasirodymai iškėlė principinį klausimą
Socialiniuose tinkluose netrūko įvairių įrašų, komentarų ir apie tai, ar visi pasirodymai buvo tinkami didžiajai scenai – tikriausiai daugeliui ilgam įsimins Suomijos atstovas, scenoje pasirodęs su kūno spalvos trumpikėmis, aršias diskusijas sukėlė ir Jungtinės Karalystės pasirodymas.
G. Drukteinis nusijuokdamas sako, kad kaip vyras, kuriam jau beveik 60 metų, nežinantis, ar supranta nūdienos pop pasaulio standartus, tačiau tokie pasirodymai į paviršių iškelia svarbų klausimą.
„Iškyla principinis klausimas, ar čia yra šeimyninis renginys, ar gan specifinis kultūrinis renginys, ar jis yra visiems, ar tiktai kai kuriems.
Žinote, aš nieko prieš kažkokių visuomeninių, netgi politinių grupių propagandai, kada tai yra daroma sveiko proto ribose, skoningai, neperžengiant vulgarumo rėmų ir nepaverčiant gražios idėjos kažkokiu amoraliu vaizdu, nuo kurio norisi spjaudyti ar rašyti piktus komentarus.
Vėlgi, tai mano subjektyvi nuomonė – galbūt aš jau nebesuprantu tų idėjų, gyvenimo būdo propagavimo standartų, gal tai yra norma, tarkim, Vakaruose – galbūt tos normos ateis ir iki Lietuvos kažkada. Bet tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, panašių vulgarių veiksmų mes turėjome ir Lietuvos televizijose“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Vis tik, nors šalys ir išsiskyrė vulgariais pasirodymais, lažybininkai prognozuoja, kad Suomija užims 10, Jungtinė Karalystė – 11 vietą. Kol kas prognozėse pirmauja Kroatijos atlikėjas Baby Lasagna su 36 proc. tikimybe laimėti, antra vieta prognozuojama Šveicarijos atstovui Nemo (17 proc.), trečioji – italei Angelinai Mango (10 proc.)
Lietuvos atstovui turi 1 palinkėjimą
Lažybininkų pateikiamose prognozėse Lietuvos atstovui Silvester Belt prognozuojama 13 vieta. Paklaustas, kurią vietą finale, jo manymu, užims Lietuva, G. Drukteinis juokdamasis sako, kad jei būtų aiškiaregys, jau seniai gyventų geriausiame pasaulio kurorte, todėl neapsiima spėlioti.
Užsiminus, kad, greičiausiai, netaikome į aukščiausias vietas, G. Drukteinis atkerta žodžiais iš Talmudo – žydų išminties knygos: „Niekur neparašyta, kad taip negali būti“ ir priduria, kad jei tik yra noras laimėti „Euroviziją“, kažkada vis tiek ją laimėsime, svarbiausia – neprarasti optimizmo.
„Vienintelis, ką galiu pasakyti, tai palinkėti Silvestrui sėkmės, kaip ir visada visiems Lietuvos atstovams, bet ką jis laimės, kokią vietą užims, tikrai nuoširdžiai neįsivaizduoju ir nesiimsiu pranašauti. Galiu pasakyti tik tiek – manau, kad aukštą, bet iš kitos pusės svarbiausia juk dalyvauti, o ne užimta vieta.“
Išties, vakar balsavimo metu buvo matyti, kad įvairios prognozės ne visada pasiteisina – į finalą pateko net tos šalys, kurios nebuvo laikomos favoritėmis.
„Tai eilinį kartą įrodo, kaip sunku yra nuspėti ateitį. Atrodo, visi viską žino, viską supranta, patirties nors vežimu vežk ir va, prašau – patenka į finalą tie, kurie turėjo mažiausiai šansų, o tie, kurie buvo favoritai – nepatenka. Ir kaip paaiškinti tokį fenomeną? Žmonių kvailumu, neva jie kažko nesuprato, neteisingai įvertino?“ – svarstė G. Drukteinis.
