Renginyje vedėja Agnė Grigaliūnaitė kalbino daugybę viešų žmonių, o viena iš jų buvo Justė Arlauskaitė-Jazzu. Atlikėja teigia, kad jau seniai palaiko LGBTQ+ bendruomenės narius ir į juos žiūri labai pakančiai. Ji sako, kad kiekvienas žmogus turi teisę mylėti tai, ką nori.
Žmonės ėmė plačiai dalintis vaizdo įrašu, kuriame Jazzu seniau atskleidė ir asmeninių detalių, kurias publika palydėjo audringomis ovacijomis.
„O dabar gal tiesiog pasakyčiau, kad ir aš esu gyvenime bučiavus ne vieną moterį, ir man labai patiko“, – atsakė Jazzu. Ji pokalbį atlikėja baigė žodžiais: „Noriu perduoti linkėjimus visiems homofobams ir palinkėti jiems – nustokite apeliuoti į vaikus. Paklauskite savo vaikų, ar jiems svarbu, kas kaip atrodo – ne, jiems svarbiausia yra meilė. Nenorėkite pakeisti to, ko negalite, nenorėkite prievarta auginti savo klonų, nes naujame pasaulyje to absoliučiai nereikia – vaikui reikia meilės, laisvės ir lygybės. Atsikniskit nuo vaikų!“
@lietuvoskronikos #Jazzu #Lietuva #Vilnius #balticpride #2022 ♬ original sound - lietuvoskronikos
Primename, kad Vilniaus centre, prie Bernardinų sodo, praeitą šeštadienį susirinkę tūkstančiai žmonių patraukė Baltojo tilto link, taip pradedami LGBTIQ bendruomenės eiseną „Už lygybę ir taiką“.
Šeštadienį eitynėse buvo galima išvysti ne tik įmantrius stiliaus derinius demonstruojančius vilniečius bei miesto svečius, tačiau ir žinomus žmones.
Eitynėse pasirodė Justė Arlauskaitė-Jazzu, Martynas Tyla bei daugybė vilniečių bei miesto svečių.
Penktą kartą sostinėje rengiamo Lietuvos, Latvijos ir Estijos festivalio „Baltic Pride“ dalyviai, kurių daugumą sudaro jaunimas, mosuoja LGBTIQ, Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, yra pasipuošę įvairiaspalviais rūbais ir kostiumais.
Eisenoje – keliolika „vaivorykštės“ spalvomis papuoštų automobilių, autobusų. Iš jų skamba muzika, o šalia šoka renginyje dalyvaujantys žmonės.
Vilniuje vykstančiame „Baltic Pride“ dalyvauja pramogų pasaulio atstovai, visuomenininkai, Lietuvos ir užsienio šalių politikai, diplomatai.
Žinutė politikams
Kaip BNS sakė vienas iš renginio organizatorių, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, visuomenė tampa tolerantiškesnė, todėl renginys vis labiau tampa švente, o ne protestu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad pokyčiai „nėra visur tolygūs“.
„Mes matome, kaip visuomenė keičiasi, tampa atviresnė, tačiau šiek tiek atsilieka mūsų politikai. Mes bandome nusiųsti žinutę, jog ir mes esame rinkėjai, jūs turite mus išgirsti ir pamatyti“, – kalbėjo V. Simonko.
„Mes matėme, kas buvo per paradą Kaune, turbūt Kaunas turės praeiti tą patį kelią, kurį praėjo Vilnius“, – pridūrė jis.
Pirmą kartą eisenoje dalyvausi 19-metė studentė iš Latvijos BNS sakė esanti patenkinta, jog čia „gali būti savimi“.
„Esu labai patenkinta ir manau, kad dalyvausiu kituose renginiuose. Tai yra protestas už žmogaus teises, bet man tai – ir vakarėlis, kuriame galiu didžiuotis būdama savimi“, – kalbėjo Anya Alkova.
Sostinėje pirmasis „Baltic Pride“ surengtas dar 2010-aisiais, tuomet neišvengta provokacijų.
Ne tik už lygybę, bet ir už taiką
Nors eisena „Už lygybę ir taiką“ – LGBTIQ renginys, čia dalyvauja ir šią bendruomenę palaikantys, bet jai nepriklausantys žmonės.
Humoristas Paulius Ambrazevičius BNS teigė, kad tokie renginiai yra būtini, mat homoseksualių asmenų teisės vis dar nėra pilnai užtikrintos.
„Man tai toks natūralus dalykas palaikyti. (...) Aš einu čia ir kaip į palaikymą, ir kaip į šventę“, – teigė jis.
Pasak P. Ambrazevičiaus, tokios akcijos ypač svarbios, nes politikoje „vis dar yra homofobų“.
„Man net viduramžiais būtų buvę gėda klausyti tokių dalykų. Jie balansuoja ant neapykantos kalbos ribos“, – teigė humoristas.
Tuo metu pirmą kartą renginyje dalyvavusi 35-erių rusė Ana Simanova teigė besidžiaugianti, kad renginyje atkreipiamas dėmesys ir į karą Ukrainoje, kur daugiau nei tris mėnesius Kremliaus pajėgos tęsia nuožmias atakas.
Pasak jos, žmones po truputį apima vadinamasis karo nuovargis, todėl labai svarbu neužsimiršti.
„Gali atrodyti, kad darai nepakankamai, bet visi turi stengtis daryti kiek gali daugiau ir nenuvertinti savo indėlio“, – kalbėjo dėl darbo pernai į Lietuvą atvykusi rusė.
Organizatoriai planuoja, kad renginyje iš viso dalyvaus apie 10 tūkst. žmonių, renginyje dirbantys pareigūnai sakė dar skaičiuojantys dalyvius.
Kvietė melstis, agitavo už „tradicinę šeimą“
„Baltic Pride“ oponentai Katedros aikštėje ragino rinktis viešai maldai, Vingio parke visuomenininkas Kristupas Krivickas kvietė į renginį „Už tradicinę šeimą“.
Nuo ryto pievelėje priešais Vingio parko estradą vyko kitas su savivaldybe suderintas renginys – vaikų futbolo klubo gimtadienis, į jį susirinko apie penkis šimtus vaikų ir jų tėvų. Dauguma BNS kalbintų žmonių parke teigė atvykę būtent į futbolo šventę arba tiesiog leido laisvą laiką su šeima.
K. Krivickas BNS sakė siekęs renginį organizuoti centre, Bernardinų sode, tačiau šią erdvę užsisakė leidimus anksčiau su savivaldybę suderinę „Baltic pride“ atstovai. Visuomenininkas teigė su savivaldybe suderinęs galimybę būti renginyje iki 500 asmenų, tačiau sakė atvykęs „vienas su savo šeima“ ir negalėjo pasakyti, kiek buvo atsiliepusiųjų į kvietimą.
Penkių vaikų tėvo teigimu, jam nerimą kelia Seime atsinaujinę svarstymai įteisinti civilinę sąjungą, taip pat per mažas dėmesys skiriamas šeimų, auginančių vaikus, problemoms, augančioms kainoms.
„O dabar mėnesių mėnesiais dirginama visuomenė vertybiniais pasaulėžiūros karais (...). Norime, kad šeimos Lietuvoje galėtų jaustis saugiai ir nebūtų pojūčio, kad kėsinamasi į pačią esmių esmę, į pamatą, šeimos savokos apibrėžimą.
Jis teigė visiškai pritariantis „dėl laisvių ir teisių gyventi kaip tik nori žmonėms – dviese, trise“.
„Bet šeima, kaip sąvoka, turėtų būti apsaugota nuo bandymų primesti jai tai, ko neturėtų būti pagal mano įsivaizdavimą. Žūtbūtinis noras pavadinti dalyką šeima kelia tam tikrų emocijų, aš jas noriu išsakyti, parodyti, kad mes truputį kitaip matome dalykus, bet nesame nusiteikę priešiškai, ribojančiai“, – akcentavo jis.
Baltijos šalių seksualinių mažumų eisena nuo 2010-ųjų kas tris metus vyksta Vilniuje, kitais metais – Rygoje ir Taline.
