Pikaso narys Haroldas Šklėrius papasakojo apie savo asmeninį muzikos skonį, įvertinimą ir ateities planus.
H. Šklėrius mano, kad nors ir muziką kuria ilgai, šiemet jie nusipelnė ir labai laukė, kol bus įvertintas grupės kilimas.
„Ne dėl nominacijų muziką kuriame, bet labai malonu, kad tokie apdovanojimai, kaip M.A.M.A. pastebi, turint galvoje, kad toje scenoje pasirodo pačios geriausios Lietuvos grupės ir nėra lengva ten patekti. Manau, kad esame verti tų nominacijų, nes paskutinius metus, nepaisant karantino, mūsų muzika kilo kokybiškai. Labai tikimės, kad toliau kryptingai kilsime, o tokios nominacijos yra tik paskatinimas toliau dirbti“, – atskleidžia atlikėjas.
Nors ir gatvėje tarp praeivių kiekvieno grupės nario daugelis neatpažintų, jų muziką išgirdęs atpažintų ne vienas. Pikaso tikriausiai prisimena kelios kartos – grupė jau gyvuoja 23 metus ir per tą laiką perėjo per daugelį pokyčių.
„Šiemet mūsų mūsų ilgametis narys Tomas sugrįžo, su kuriuo ir 2010 metais pradėjome grupės sudėties pakeitimą. Aišku, pirmieji koncertai po Tomo sugrįžimo buvo kiek sudėtingesni, nes tiek laiko jis praleido šiek tiek toliau nuo scenos, tačiau tikrai prisitaikėme ir nebuvo taip sudėtinga. Mūsų grupė jau ir taip ilgai egzistuoja – šiemet jau 23 metai, kai esame susikūrę. Smagu, kad vis dar esame pastebimi“, – šypsosi atlikėjas.
Svajoja apie koncertus
Dabar grupę sudaro trys vyrai, kurie yra neatsiejama pop muzikos dalis. Pašnekovas atskleidžia, kad nors ir kiekvienas grupės narys yra skirtingas, visi jie nėra itin linkę eksperimentuoti – anot atlikėjo, tai nepatinka auditorijai.
„Pikaso muzika visada buvo apie meilę ir daugumą dalykų, kurie su ja susiję. Mes net niekada neplanavome kažko keisti – mūsų žodžiai ir dainos visada susiveda į meilę. Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad ta mūsų daina „Kartais nutinka“ taip išpopuliarės, nes ją kaip tik laikyčiau tokia eksperimentine. Labai maloniai nustebino, kad ji patiko daug kam. Mūsų auditorija nėra dideli pokyčių mėgėjai – iš patirties galiu pasakyti, kad žmonėms nelabai patinka klausytis mūsų eksperimentų“, – sako Haroldas Šklėrius.
Anot vyro, net ir pačiam jam sunku prisitaikyti, jei jo mėgstamas atlikėjas pradeda eksperimentuoti tiek ant scenos, tiek su savo muzika. „Manau, kad muzikantams svarbus tas jų stilius, nes kartais eksperimentuojant klausytojai negali atpažinti, koks tai atlikėjas. Tas pats Andrius Mamontovas ar Marijonas Mikutavičius juk turi savo stilių, savo braižą ir toli nuo jo nebėga – taip klausytojai juos gali lengvai atpažinti.“
Nors ir pastarieji metai buvo sunkūs menininkams ir visiems muzikantams, Pikaso atlikėjas nenuleidžia nosies ir viliasi, kad jų planas pavasarį surengti koncertinį turą išsipildys. Labiausiai džiugina, kad muzikos apdovanojimų ceremonija įvyks su žiūrovais:
„Karantinas mums buvo skaudžiausias užpernai. Kūrybai tai nebuvo labai didelis iššūkis, nes kaip tik turėjome daug laiko, kurį galėjome skirti kūrybai. Aišku, tai, kad negalėjome rengti turų ir koncertų kurį laiką labai mušė per kišenes. Mums teikia daug vilčių patys M.A.M.A. padovanojimai, kad jie vyks ir kad galėsime pasirodyti žmonėms ir labai tikimės, kad kovo mėnesį savo koncertus galėsime surengti po 2 metų pertraukos“, – dalinasi jis.
Atlikėjas dalinasi, kad nuspręsti apie žiūrovo reakciją vien tik iš akių gan sudėtinga, tačiau labiausiai virpina širdį, kai ant scenos girdi minią sutartinai dainuojant jų pačių dainą:
„Pamenu, kad turbūt per pirmąjį karantiną turėjome koncertų, kurie buvo vis nukeliami, o kai įvykdavo, žmonės galėdavo sėdėti tik su tarpais ir su kaukėmis. Aišku, atlikėjui labai malonu matyti žiūrovo veidą, kaip jis reaguoja, nes tik iš akių labai sunku spręsti, ar jis šypsosi, ar išvis dainuoja tą dainą kartu. Nebyliai ryšį užmegzti su žiūrovu, kuris dėvi kaukę tikrai sunku. Bet manau, kad didelėje arenoje nebus taip sudėtinga, nes nėra tokia suasmeninta maža erdvė.“
Visi skirtingi
„Mes visi gan skirtingos muzikos klausėmės augdami. Rokas yra šiek tiek jaunesnis, todėl gal ir turi kitokius muzikinius standartus, todėl jaučiasi tie skirtumai. Man augant buvo labai populiarūs Queen, bitlų hitai, o jis augo jau prie kitokios muzikos. Rokas labiau domisi stipriais vokalistais ir dainuoti išmoko pats. Man patinka tie atlikėjai, kurie atlieka dainas išjausdami. Aš noriu dainoje jausti atiduotą atlikėjo širdį – tik tada aš galiu patikėti muzika. Manau, kad tie atlikėjai, kurie savo vidumi išpildo muziką, yra patys geriausi. Tomas tiek giliai į muziką nesigilina, kiek mes, nors ir jam įvairiausi atlikėjai patinka“, – apie grupės narių skirtumus pasakoja pašnekovas.
Pasak vyro, stebint kitus atlikėjus galima išmokti naujų dalykų, kuriuos vėliau gali adaptuoti ir pats stovint ant scenos. Tiesa, per daug įsijausti į kitus muzikantus nereikėtų – tada kyla pavojus, kad pamesi savo savitumą ir stilių. „Aš labai mėgstu stebėti kitus atlikėjus, ypač tuos senuosius Franko Sinatros, Queen koncertus ir stebėti, kaip jie scenoje elgiasi. Dažnai ten galima atrasti daug gerų dalykų, kuriuos gali sau adaptuoti.
Aišku, tie atlikėjai, kurių klausome, mus įkvepia. Tačiau tiek laiko prastovėjus ant scenos vis vien išmoksti elgtis savitai, tik mažą dalį adaptuoji iš kitų. Tačiau nemanau, kad geriausia kopijuoti kažką nuo kitų – juk kiekvienas turime savitą stilių ir tobulėjame su patirtimi ir savo muzika.“
Kadangi pats Haroldas yra teatro mokytojas, jis atskleidžia, kad visada stebėdamas kitus atlikėjus pastebi jų veido išraiškas ir muzikinį išjautimą.
„Kada žmogus, prisižiūrėjęs labai daug įvairiausių atlikėjų bando kopijuoti patį dainos jausmą, tada prarandamas tikrumas. Labai matosi, kai žmogus pervaidina ir man tada labai sunku jį stebėti ir jo klausytis. Atliekant muziką atlikėjas turi ją išjausti tinkamai, o ne kopijuoti iš to padarant šou – žmogus turi nuoširdžiai jausti.“
Dabar Pikaso jau yra numatę ne viena koncertą pavasarį ir planuoja rengti turą aplink Lietuvą. „Mes esame numatę 8 koncertus pavasarį ir labai tikėkimės, kad juos visus pavyks įgyvendinti. Taip pat ruošiamės naujam turui ir greitai išleisime porą dainų mūsų klausytojams.“
