Pašnekovė pasakojo, kad įvykęs gaisras ją labai sukrėtė – tai buvo jos kelių dešimtmečių darbas, surinkta daugybė žolių ir žiedų, o įsiplieskusi ugnis viską pavertė pelenais.
„Tai buvo didžiulis sukrėtimas. Gyvenimas tiesiog apsivertė aukštyn kojomis. Iki šiol dar ne viską esu sutvarkiusi, uždengiau stogą ir įdėjau langus. Taip keistai viskas įvyko, už gaisrasienės liko nesudegę visokie užmerkti bei šaldikliuose esantys augalai, o tos žolės, kurios buvo sausos, išskrido viskas“, – apmaudo neslėpė moteris.
Adelė atskleidė, kad sudėtingiausia užduotis jos versle – surinkti žaliavas ir jas sutvarkyti, todėl ne apgadintas pastatas ar įrenginiai, o sudegusios sausos žolės buvo pats didžiausias praradimas.
„Nėra taip, kad užauginai, su kombainu nupjovei ir pagaminai kažkokį maisto papildą. Yra unikalūs receptai, jie visi yra labai sudėtingi, nes aš ties tuo dirbdavau ištisus metus. Labai sunku sukaupti žaliavų banką, tokį kiekį atsargų“, – pasakojo žolininkė.
A. Karaliūnaitė teigė, kad praėję metai nemaloniai nustebino dar kartą, kai po mugės Vilniuje buvo pavogta jos rankinė. Moteris džiaugėsi tik tuo, kad rankinę pavyko greitai rasti, nebuvo paimti dokumentai bei banko kortelė.
„Rugsėjo mėnesį mane apvogė. Tai jau buvo paskutinis smūgis. Po prekybos Vilniuje pavogė rankinę su visu uždarbiu iš prekybos mugėje", – liūdna patirtimi dalijosi Adelė.
Moteris prasitarė, kad po gaisro kilo dvejonių dėl tolesnės veiklos.
Adelės manymu, artimieji neketina jos tęsti, tad buvo svarstymų, ar verta atstatinėti nuo gaisro nukentėjusį pastatą.
„Aš ilgai jau galvoju, ką man daryti. Mano vaikai netęs šito verslo. Aš ne amžina, o mano tas verslas, jis toks archajiškas, toks senovinis. Jeigu aš nedarysiu, tai tie, kurie yra aplinkui, irgi nedarys. Aš parduotuves uždariau, net elektroninės parduotuvės nebeturiu. Man važiuoti į muges, parduoti prekes ir paskui sudėti tuos pinigus į pastatą kaime, kuris niekam nereikalingas, tai yra tiesiog neprotinga“, – dalijosi mintimis A. Karaliūnaitė.
Populiari žolininkė vis gi nusprendė nenuleisti rankų. Moteris teigė dar turinti energijos ir pasiryžimo tęsti darbus. Tai daryti skatina ir žmonės, kurie tiek finansine parama, tiek darbais prisideda prie cecho atkūrimo.
„Pradėjau galvoti, kas aš būčiau be to, ką aš veikiu. Aš išgarsėjau per savo unikalų darbą, po vieną surinktas žoles, žiedelius ir dar pagalvojau, kad aš vis tik turiu kažkaip gražiai visa tai užbaigti. Šiemet atidirbau ir jeigu man pasiseks, aš dar metus padirbsiu“, – ateities planus atskleidė pašnekovė.
„Facebook“ paskyroje moteris kas kelis mėnesius dalijasi informacija, ką pavyko nuveikti ceche. Taip pat ji negaili gražių žodžių tiems, kurie nelieka abejingi ir prisideda prie pastato atstatymo darbų. Per šią žiemą A. Karaliūnaitė tikisi atkurti augalų džiovinimo patalpas.
Primename, kad prieš metus socialiniuose tinkluose Adelė Karaliūnaitė pasidalijo įrašu, kuriame išdavė, kaip viskas įvyko ir kur buvo gaisro židinys.
„Šiandieną atvėrėme duris į pagrindinę gamybinę patalpą – virtuvę. Gaisro židinys buvo būtent čia, didžiausia tikimybė nuo veikiančio šaldiklio. Virtuvėje buvusi įranga sudegė visa, nes spintelėje buvo saugoma apie 5 kilogramai vaško, apie 10 kg sakų prisisunkusių smulkintų jaunų eglių kankorėžių ir apie 4 litrus beržų deguto. Šios medžiagos labai gerai dega. Pirmadienį ruošiausi tepalų gamybai.
Pagal gamybos reikalavimus, kad nesusikirstų žaliavų ir gatavos produkcijos keliai, virtuvės lubose šalia šaldiklio buvo įrengtas žaliavos nuleidimui iš antro aušto liukas su keltuvu. Jis tapo ta vieta, pro kurią liepsnos lengvai prasimušė į antrą aukštą pas džiovintas žoleles.
Daug patalpų nuo ugnies ir net nuo dūmų plitimo išsaugojo durys. Įrenginėjant cechą labai daug gerų patarimų gavau iš vienos statybinės firmos direktoriaus Aurelijaus. Jis ir pasiūlė visose vidaus patalpose sudėti metalines lauko duris. Visada išeidama iš cecho uždarau visas duris ir jas užrakinu, palikdama raktą duryse. Durys išlaikė didžiulį ugnies spaudimą ir neatsidarė. Ugnis neišplito. Virtuvės patalpa, kurią pagaliau galėjome gerai apžiūrėti, kaip po didžiulio kataklizmo.
Sudygo vandens gavusios avižos, sukritusios iš antro aukšto sandėlio pro išdegusias lubas į virtuvę.
Gyvybė visada stipresnė. Visada.
Durys atsidaro. Žengiame į naują gyvenimo tarpsnį. Džiaugiuosi tais, kurie eina kartu su manimi. Per ugnį, vandenį ir...“ – socialiniuose tinkluose rašė Adelė Karaliūnaitė.
Apie nelaimę GIntarė Karaliūnaitė pranešė praėjusių metų sausio 28-ąją.
„Šiandien mano šeimoje atsitiko baisi nelaimė! Šianakt sudegė mano mamos žolelių cechas! Sudegė visos žolelių atsargos, gaminiai, įgriuvo stogas…
Nerandu žodžių tiesiog kaip skaudu dėl jos. Beveik 20 metų juodo darbo. Žinoma, ačiū Dievui nenukentėjo žmonės.
Kviečiu visus, kuriems mano mama padėjo, jei galit parašykit į jos fb puslapį bent kokį paguodos žodį. O galinčių rimčiau pagelbėti mano šeima taip pat labai lauks. Tikiuos, pavyks atstatyti ir atsigauti po tokios nelaimės...“ – rašė G. Karaliūnaitė.
G. Karaliūnaitė buvo prabilusi ir apie galimą gaisro priežastį: „Labai, labai noriu padėkoti visiems!!! Didžiulis palaikymas, pagalba iš žmonių, iš kurių net negalėjom tikėtis. Kol kas dar nėra tikslių išvadų dėl ko kilo gaisras. Įtariamas ir padegimas! Bandysim atstatyti pastatą! Na, o kaip seksis toliau, bus matyt. Aš pati nesustoju, dirbu toliau, nes turiu kiekvienos dienos atsakomybę savo vaikams. Ačiū dar kartą visiems!“
