„Kalėdos kartais būna ir labai darbingos, tačiau visada stengiamės sukurti šventinę nuotaiką šeimoje. Kalėdos mums ypatingos dar ir dėl to, kad antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, švenčiame dukros gimtadienį. Man, kaip mamai, nuo tos dienos, kai gimė Ingrida, Kalėdos įgavo ypatingą reikšmę“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Liveta.
Paklausta, ar atmintyje vis dar yra išlikęs pirmasis Ingridos gimtadienis, Liveta nė nedvejodama atsako, kad jis tikrai išlikęs:
„Žinoma, kaip gi galima pamiršti! Pirmasis gimtadienis – tai šventė, kai uždegi pirmąją žvakutę. Tuo metu vaikas dar mažas, nelabai suvokia, kas vyksta, bet tėvams tai neapsakomas džiaugsmas – švęsti pirmąjį vaikučio gimtadienį.“
Kazlauskų šventės
Visos šventės Kazlauskų šeimoje praleidžiamos kartu, todėl ir dukra Ingrida nepraleidžia švenčių atskirai ir visada būna kartu.
Tačiau šalia šventinės nuotaikos pastaraisiais metais didelę reikšmę įgavo rūpinimasis Livetos mama, kuria dėl ligos reikia rūpintis:
„Šventės ateina ir praeina, o mama – vienintelė. Man svarbu parodyti dukrai, kaip reikia rūpintis savo tėvais ir seneliais, nes senatvė kažkada visus aplanko. Vaikai turi mokytis iš pavyzdžio.“
Nepaisant rūpesčių, šeimos Kalėdos išlieka jaukios ir džiugios: „Kalėdas švenčiame namuose – puošiame namus, gaminame įvairius patiekalus. Ingrida visuomet padeda ruošti maistą ir papuošti namus. Puošia ne tik mūsų, bet ir savo, nes vaikystėje namuose stengdavausi sukurti tikrą pasaką: daug lempučių, prakartėlė, todėl Ingrida iki šiol mėgsta puošti namus. Taip pat būtinai nueiname į bažnyčią.“
Svarbi Kazlauskų Kalėdų dalis – tradiciniai patiekalai. Kaip ir dauguma, Kūčių vakaro jie neįsivaizduoja be 12 tradicinių patiekalų ir būtinai padeda vieną tuščią lėkštutę. Jei Kazlauskai sužino, kad artimųjų rate kažkas lieka Kūčių vakarienės metu vienas, jie būtinai pasikviečia pas save.
Kalėdų stalo jie neįsivaizduoja be pagal močiutės receptą ruoštų zrazų su baravykais. Baravykus renka Livetos sesuo Laneda.
„Sukurti jaukią atmosferą, pasirūpinti dovanomis, pagaminti maistą, pasiruošti koncertams, kartu padainuoti ir, žinoma, atšvęsti dukros gimtadienį – visa tai yra didelis darbas, bet jis atperka džiaugsmu ir jaukumu kartu su šeima“, – šypsosi Liveta.
Antrąją Kalėdų dieną šeima tradiciškai švenčia dukros Ingridos gimtadienį, kuris šiai šventei suteikia dar daugiau reikšmės ir džiaugsmo.
Livetos vaikystės Kalėdos
L. Kazlauskienė prisiminė ir vaikystės Kalėdas, kurios buvo kitokios – jos nugulė atmintyje kaip paprastumo ir šilumos laikotarpis, kuomet džiaugsmą kūrė mažos, bet svarbios akimirkos.
„Mano vaikystės Kalėdos buvo tarybiniais laikais. Tada miestelyje vaikščiodavo Senis Šaltis su ruporu ir kviesdavo visus prie bendros eglutės“, – pasakoja atlikėja.
Liveta užaugo Tauragės rajone, Taurų kaime, kuris anuomet buvo vadinamas Taurų Dvaru.
Stadione būdavo išlietas ledas, o viduryje to stadiono pastatyta didžiulė eglė.
Eglutės puošyba buvo kukli, bet jauki: „Eglutė būdavo papuošta paprastomis lemputėmis, kurios būdavo nudažytos guašu ir kitokiais dažais įvairiomis spalvomis. Papuošimams naudodavome rankų darbo žaisliukus ir saldainius.“
Bene įsimintiniausia dalis buvo Senio Šalčio atvykimas su Snieguole: „Kai Senis Šaltis pravažiuodavo su ruporu, visi bėgdavo prie eglutės. Ant ledo, čiuožinėdavome su pačiūžomis, grodavo muzika. Senis Šaltis mėtydavo saldainius ir mes bėgdavome ant ledo jų pasiimti.“
Tačiau vaikystės akimirkas dažnai lydėjo ir baimė. Pirmasis susitikimas su Seniu Šalčiu buvo ypač įsimintinas.
„Pamenu, kai pirmą kartą Senis Šaltis atėjo pas mus į namus – mama atidarė duris, o aš taip išsigandau, kad užlindau už spintos. Spintą net teko patraukti, kad mane ištrauktų.
Juoką kelia ir kita patirtis, kai Senis Šaltis į namus atėjo garsiai belsdamasis. Išsigandusi palindau po lova. Visi stebėjosi, kaip man pavyko ten įlįsti, nes vietos beveik nebuvo“, – juokiasi atlikėja,
Pasak Livetos, susitikimai su Seneliu visada palikdavo įspūdį: „Mama mane jau buvo paruošusi – išmokusi eilėraštį. Išsigandusi, bet priėjau prie Senio Šalčio. Jis pasodino mane ant kelių, o aš drebančiu balsu padeklamavau eilėraštį. Už tai gavau dovanėlę.“
Kartą įvyko ypač juokingas nutikimas: „Senis Šaltis paklausė: „Ar galiu tave pabučiuoti, mergaite Livetute?“ Kai mane pabučiavo, ūsas užkliuvo už rankovės sagelės ir jis sako: „Tu man ištraukei ūsą!“ Išsigandusi vėl puoliau slėptis už spintos.“
Kai Liveta paaugo, jos močiutė atskleidė paslaptį: „Nebijok, ar nematai, kad ten tavo tėtis?“ Tai tapo lūžio tašku – mergaitė pradėjo stebėti detales.
„Pradėjau stebėti akis ir kai Senis Šaltis man mirktelėdavo, suprasdavau, kad tai tikrai mano tėtis. Jis būdavo puikiai užsimaskavęs – ilga barzda, perukas, kailinis paltas, net balsą pakeisdavo kaip tikras aktorius“, – prisimena L. Kazlauskienė.
Kalėdų laukimą lydėdavo ir kiti šventiniai džiaugsmai – laiškai Kalėdų Seneliui. Liveta prisimena, kad pati rašydavo laiškus, juos piešdavo, puošdavo ir mesdavo į pašto dėžutę. Mokyklos šventės taip pat buvo ypatingos. Močiutė jai pasiūdavo Snieguolės suknelę, mama susukdavo plaukus bigudukais, kad atrodytų gražiai. „Naktys su bigudukais būdavo su mažai miego, bet į renginius eidavau su šypsena.“
Liveta su šiluma prisimena tas akimirkas, kai Kalėdos buvo paprastos, bet stebuklingos.
„Tokios buvo mano vaikystės Kalėdos – kupinos stebuklų, džiaugsmo ir šventiško šurmulio“, – su nostalgija kalba atlikėja.
Dukra – geriausia Kalėdų senelio dovana
Liveta ir Petras Kazlauskai, žinomi Lietuvos muzikantai, todėl šventiniu laikotarpiu gyvena itin aktyviai, tačiau visuomet stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos gyvenimo.
„Stengiamės nenuvilti savo gerbėjų, o mes džiaugiamės, kad turime daug darbo net ir šventiniu laikotarpiu“, – sako Liveta. Šiais metais pora mini jau 35-ąsias koncertavimo metines.
Be koncertų, jų veiklą papildo speciali sveikinimo programa, skirta įvairioms progoms. „Dažniausiai užsakovai būna suaugę vaikai, norintys nustebinti savo tėvus arba įmonių vadovai, kurie užsako sveikinimus darbuotojams“, – pasakoja Liveta.
Programa, trunkanti apie valandą, apima ne tik sveikinimus su akordeonu ir dainomis, bet ir simbolines dovanas – gėles bei metų kalendorių.
„Po sveikinimo programos atsisveikiname su akordeono maršu palikdami šventišką atmosferą“, – dalijasi atlikėja. Dėl šios unikalios programos pora sulaukia nemažai užsakymų.
Nepaisant įtempto šventinio laikotarpio, Kazlauskai labai brangina šeimos akimirkas. Kūčios jiems yra ypatinga ramybės su malda diena. Visa šeima susirenka kartu.
Šeimos tradicijos užima svarbią vietą švenčių metu. Viena iš šeimos tradicijų yra Kūčių naktį bažnyčioje pasitikti Jėzaus Kristaus gimimą, laužyti kalėdaičius, linkėdami vieni kitiems sveikatos.
Petras nueina į Gertrūdos bažnyčią ir parneša kalėdinių atvirukų su bažnyčios bendruomenės linkėjimais. Jie visą savaitę meldžiasi už šeimą, prašo sveikatos.
„Tai dovana, kurią labai vertiname – nuoširdus linkėjimas maldoje yra daug prasmingesnis už materialines dovanas“, – pasakoja Liveta.
Be tradicinių švenčių šeima kartu mini ir Ingridos gimtadienį. Pasak Livetos, dukra nemėgsta pompastikos: „Ji dažniausiai gimtadienį švenčia artimiausių žmonių rate – šeimos narių ir kelių draugų.“
Kasmet Ingrida dėkoja už savo gimimo dieną, įteikdama mamai dovanėlę, o, pasak Livetos, dukra jai yra pati geriausia Kalėdų senelio dovana visam gyvenimui.
Nepaisant šventinio laikotarpio darbų ir įsipareigojimų, šeima sugeba kurti jaukią ir prasmingą atmosferą. „Mūsų Kalėdos – aktyvios, smagios, jaukios ir nekantriai laukiamos kiekvienais metais.“
Liveta taip pat skiria palinkėjimą ir savo gerbėjams:
„Linkime visiems gerbėjams prasmingų, džiaugsmingų šv. Kalėdų. Meilės ir dėmesio artimiesiems ir gražių artėjančių metų!“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
