Tiesa, pašnekovas teigia, kad dirbtinio intelekto kurtų nuotraukų poreikis ir paklausa – nemaža.
Technologiją galima būtų panaudoti net ir mokykloje mokant mokinius: „Pagalvokime apie istorijos pamokas, kur mokytojas galėtų ne tik pasakoti apie Žalgirio mūšį bet rodyti DI suanimuotus vaizdus iš mūšio lauko. Ar pamatyti Mindaugo karūnavimo vaizdus?“ – pabrėžė jis.
Portale tv3.lt – pokalbis su DI specialistu Roku Rizgeliu apie dirbtinio intelekto galimybes, aršią diskusiją apie technologijos ryšį su menu bei iki galo neatrastas dirbtinio intelekto galimybes.
Kaip žmogus, generuojantis nuotraukas su dirbtiniu intelektu, kiek pastaruoju metu matai DI turinio viešojoje erdvėje? Ar visada jį pavyksta atskirti?
Labai nemažai, ypatingai socialinėje medijoje. Kalbu apie gausybę patiktukų susilaukiančių nuotraukų, tokių kaip įspūdingos smėlio pilys, keistos formos morkos ar nematytų spalvų katinai.
Mano mama labai mėgsta jomis dalintis – tai dažnai turiu jai pasakyti, kad tos nuotraukos, deja, nėra tikros. Taip pat pastaruoju metu pastebėjau, kad ir keli žinomi Lietuvos kūrėjai pradėjo naudoti DI nuotraukas savo kuriamų marškinėlių modeliams pristatyti. Bet esminis dalykas, kas padeda atskirti, kad tai yra DI, kad jos nėra kokybiškai padarytos.
Kokybiškai sugeneruotą DI nuotrauką labai sudėtinga atskirti, reiktų su padidinimo stiklu tikrinti kiekvieną detalę. Ir kai sakau „kokybiškai“ turiu minty visų DI klaidų sutaisymą. Beveik nerealu gauti tobulą variantą su DI iš pirmo karto. Sugeneravus nuotrauką turi ją papildomai apdoroti, t.y. paryškinti tekstūras bei „sutaisyti“ dirbtinio intelekto klaidas, tokias kaip papildomi pirštai.
DI nuotraukos, DI kurti piešiniai po truputį iš rinkos stumia tikras fotografijas, ranka pieštą meną (ir skaitmeninį). Dar 2022-aisiais pasirodė nemažai pranešimų, kad DI kurtas paveikslas laimėjo meno konkursą. Ką apie tai manai? Ar galiausiai tokia meninė raiška galėtų dominuoti rinkoje?
Diskusija ar DI kūrinius mes galime vadinti menu yra labai aštri. Mes visada įsivaizdavome, kad technologijos gali mums palengvinti spręsti nuobodžias, technines problemas, o kūrybiškumas atrodė išskirtinai žmonių savybė, kuri negali būti daroma mašinų. Šiai dienai matome, kad beveik viską gali daryti mašinos, ir mano akimis, jos tai darys, greičiau, pigiau ir patikimiau, nei žmonės. Su tuo susitaikyti nėra taip lengva, todėl nepasitenkinimo iš žmonių bus.
Apskritai į dirbtinį intelektą reikia žiūrėti kaip į įrankį. Nėra taip, kad DI pats generuoja nuotraukas ar meno kūrinius, už jo visada stovi žmogus, kuris DI pagalba perteikia savo idėjas. Tik su DI išreikšti savo idėjas yra daug kartų lengviau ir greičiau nei tą galėjai daryti su tradicinėmis priemonėmis.
DI labai lengvina ir pačių fotografų ar iliustratorių darbą. Adobe integruoja vis daugiau dirbtinio intelekto sprendimų į savo programas, kurios gerokai spartina darbą.
Paminėjai fotografus, kokia manai laukia fotografijos ateitis?
Manau, kad sunkūs laikai laukia „stock'ines“ (liet. agentūrų) nuotraukas pardavinėjančių servisų. Vietoje to, kad praleistum valandų valandas ieškodamas tavo prekės ženklui tinkamų iliustratyvių nuotraukų, beveik už tą pačią kainą gali gauti pagal tave stilistiką sugeneruotas DI fotografijas.
Tačiau, dirbtinis intelektas negali nufotografuoti tavo renginio ar vestuvių. Norint atkurti realaus produkto, žmogaus ar patiekalo nuotrauką, bet kokiu atveju reikia realių nuotraukų apmokyti DI modelį.
Kokia yra DI nuotraukų paklausa šiuo metu Lietuvoje?
Iš asmeninės perspektyvos galiu pasakyti, kad yra labai didelis susidomėjimas, bet iki galo lietuviai nelabai supranta kaip gali panaudoti DI nuotraukas. Dauguma bando aiškintis, ką galima ir ko negalima padaryti su DI.
Didžioji dalis mano užsakymu yra iš užsienio klientų, kurių užklausos jau yra labai konkrečios. Pavyzdžiui restoranas turi daug senesnių savo maisto nuotraukų ir vietoj to, kad darytų naują fotosesiją – atsiunčia turimas nuotraukas ir iš jų apmokius DI modelį generuojamos naujos jų pačių patiekalų nuotraukos. Kiti nori savo prekės ženklų spalvų ir stilistikos nuotraukų socialinei medijai, kad išlaikytų vientisą stilių.
Su lietuvaičiais kol kas daugiau yra toks požiūris, kad „norim, įdomų, bet nesugalvojam ką su tuo daryti“. Tai, manau, su laiku ir aiškesniu DI galimybių suvokimu paklausa augs, nes kaip minėjau pirminis susidomėjimas yra labai didelis.
Viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie neigiamus DI generuotų nuotraukų padarinius – galimos informacinės atakos, klastotas turinys ir t.t. Nenuostabu, kad ši technologija ir toliau plėsis. Apie kokias galimybes dar mažai kalbama, ką matai šioje technologijoje naudingo? Ar tai tik daugiau kaip meninė raiška?
Grįžčiau prie to, kad DI yra įrankis. Ir šis įrankis leidžia atsiskleisti žmogaus kūrybiškumui kaip joks kitas. Tai kaip tą kūrybiškumą panaudoti – priklauso nuo žmogaus.
Labai tobulėja ne tik nuotraukų generavimas, bet ir DI pagalba kuriamas video turinys. Mcdonalds Japonijoje jau pristatė pirmąją tik DI sugeneruota video reklamą. Tomorrowland festivalyje scenos vizualai buvo kurti DI pagalba. Ir tam nereikėjo milžiniškos komandos – vienas žmogus su savo kompiuteriu puikiausiai gali įgyvendinti šias užduotis. Laiko klausimas kol pamatysime muzikos klipus ar mini serialus kurtus tik su DI.
Yra ir gausybė kitų pliusų. Su DI pagalba gali realistiškai atkurti istorinius momentus ar vietas. Pagalvokime istorijos pamokas, kur mokytojas galėtų ne tik pasakoti apie Žalgirio mūšį bet rodyti DI suanimuotus vaizdus iš mūšio lauko. Ar pamatyti Mindaugo karūnavimo vaizdus? Tas pats galiotų ir fizikos ar chemijos pamokoms. Realistiniais vaizdais paremtas mokymasis būtų daug įdomesnis ir geriau įsimenamas.
Užsiminei, kad realų žmogų DI pagalba gali sugeneruoti vien tik iš nuotraukų. Atrodo, kad tai atveria puikias galimybes reklamai – vis mažiau reikės samdyti žmonių, kurie galėtų reklamuoti produktus. Kokių dar galimybių atveria tokios DI generuotos realių žmonių nuotraukos?
Reklamoje naudoti DI sugeneruota žmogų jau kuris laikas ne problema, ir, taip, šiai dienai jau galima perkelti realų žmogų ar daiktą į DI. Tiesa, procesas sudetingesnis ir rezultatai dar nėra 100 proc. geri. Tam tikros detalės gali išduoti, kad tai visgi DI darbas., nors didžioji dauguma žmonių to nepastebėtų. Paskutiniame mano eksperimente perkeliant dainininkę Ingridą Kazlauskaitę į DI nemažai komentatorių nepastebėjo, kad jos nėra tikros.
Iš kitos pusės tai tik laiko klausimas, kada viską galėsim daryti 100 proc. Viskas su DI vaizdais juda labai greitai. Kas prieš 6 mėnesius atrodė neįmanoma, šiai dienai yra labai lengvai įgyvendinama. Tai link to tikrai judame. Labai netolimoje ateityje tikrai, manau, kad žvaigždės tiesiog licencijuos savo atvaizdus ir prekės ženklai mokėdami tam tikrą sumą galės jais naudotis DI pagalba.
Nors minusų gali būti ir nemažai – bet kas galės sugeneruoti save Maldyvuose ar Paryžiuje, tai tikėti tuo ką matai socialiniuose tinkluose bus dar sunkiau. Taip pat yra rizika, kad piktavaliai galės sugeneruoti asmenis tam tikrose situacijose, kuriose jis nenorėtų būti.
Kokių sugebėjimų šiaip reikia turėti norint dirbti su DI generuotomis nuotraukomis?
Visų pirma, bendrų fotografijos žinių turėjimas. Nors pats niekada nebuvau geras fotografas, tačiau esu pabaigęs keletą fotografijos kursų ir bazines apšvietimo ar kompozicijos žinias turėjau.
Antra – techniškumas. Nors DI vaizdų generavimo įrankiai tampa vis draugiškesnė vartotojui, bet jei norisi kažko sudėtingesnio reikia turėti kažkiek techninių įgūdžių. Man labai padeda ilgametė IT produkto vadovo patirtis bei tai, kad kartu su manimi dirba ir geras draugas, Danielis Duma, kuris yra dirbtinio intelekto mokslų daktaras dirbęs google ir amazon. Tik nesinori sudaryti vaizdo, kad generuoti DI nuotraukas reikia mokslų daktaro laipsnio, toli gražu ne. Iš tiesų ir be didesnių techninių žinių galima pasiekti gerus rezultatus, bet jei norisi pabandyti dar tik testuojamus produktus – ten šių žinių labai reiktų.
Trečia – estetinis pajautimas, žinoti kokios spalvos dera tarpusavyje. Aš gal kiek labiau techniškas žmogus, tai man tais klausimais padeda šios srities profesionalė, patyrusi vizualinio identiteto ir grafikos dizainerė Gabrielė Rybinaitė.
Ir paskutinė, greičiausiai svarbiausia savybė, yra kantrybė ir kruopštumas. Nėra taip, kad tobula DI nuotrauka gaunasi iš pirmo karto, turi daugybę kartų bandyti po truputį kažką keisti kol gauni galutinį rezultatą. Dirbtinis intelektas nesupranta visų tavo užklausų 100%, turi daug bandyti ir eksperimentuoti, kol gauni norimą rezultatą.
