Naujienų portalui tv3.lt moteris atvirai papasakojo apie tai, kaip gimė idėja atidaryti „GENIUS ARTS“ studijos patalpas, šeimos palaikymą bei tai, kodėl galiausiai jas teko užverti.
Pašnekovė kalbėjo, jog idėja įkurti šią mokyklą gimė dar tada, kuomet laukėsi savo vaikelio: „Meninio ugdymo studijos „GENIUS ARTS“ atidarymas buvo įkvėptas mūsų sūnaus Tauro. Kai pati po širdimi nešiojau sūnų, pradėjau domėtis prenataliniu ugdymu. Prikaupiau nemažai žinių, sujungiau savo žinias, įgytas Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, savo jaunatvišką ryžtą, su vyro pedagogine patirtimi, kurios jis turi jau virš 15 metų ir pradėjom vystyti savo idėją. Iš pradžių rašėme planą, vėliau nagrinėjausi rinką, vykdžiau konkurentų analizę ir supratau, kad tai, ką mes norime pasiūlyti vaikams ir suaugusiesiems gali būti visiškai nauja, įdomu ir kitoniška nei visose kitose panašaus pobūdžio mokyklėlėse.“
Atidaryti meninio ugdymo studiją nebuvo lengva, Konstancija pasakojo, kad teko įveikti nemažai iššūkių. „Iššūkių tikrai buvo daug. Visų pirma, mes ją norėjome atidaryti praėjus tik dviem mėnesiams nuo idėjos gimimo pradžios. Per tuos du mėnesius turėjome susirasti patalpas, susipirkti inventorių, gauti neformaliajam ugdymui reikalingus dokumentus, tokius kaip higienos pasas ir daugelis kitų. Per du mėnesius įvykdyti tai buvo praktiškai neįmanoma, bet mes tai padarėme“, – pasakojo pašnekovė.
Siekti šios svajonės padėjo ir artimieji, kurie visuomet ją palaikė. „Artimųjų palaikymą abu su vyru jaučiame bet kokiuose savo gyvenimo žingsniuose... Pradedant vedybomis, baigiant studijos atidarymu. Turime tikrai didelį palaikymą tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Už ką esame be galo dėkingi savo šeimoms“, – tikino K. Kerbedytė-Sabaliauskienė.
Neilgai trukus šalyje buvo paskelbtas karantinas, kuris paveikė daugelį šalies verslų: „Kovo 16-ąją dieną, kai buvo paskelbtas karantinas, neslėpsiu, labai norėjau viską mesti. Iš pradžių, turbūt, gerokai supanikavau, nes esu diplomuota meno vadybininkė – mano darbas ir, galbūt, pašaukimas, yra planavimas. O paskelbus karantiną, supratau, kad nebegaliu niekuo planuoti, kad viskas tapo taip nekonkretu ir neaišku..
Tikrai jaučiausi įmesta į tokią duobę, tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Iššūkių buvo labai daug – nuo klientų plėtros, ar labiau jų nepraradimo, iki nuomos ir kitų mokesčių mokėjimo. Mes turėjome dar du pedagogus, kuriems, deja, taip pat reikėjo pasakyti „sudie“ neribotam laikui. Bet mano brolis buvo tas žmogus, kuris mane paskatino neberaudoti apsikabinus pagalvę, o susiimti ir daryti. Taip atsirado nauja mūsų kryptis – online seminarai, nuotoliniai užsiėmimai vaikams, nuotolinės fortepijono ir vokalo pamokos. Viskas persikėlė į kompiuterių ekranus“, – atsiduso ji.
Moteris įrengti šiai studijai negailėjo nei laiko, nei pinigų. „Apie finansus šnekėti nenorėčiau, bet paminėsiu tai, kad mes norėjome visko aukščiausiame lygyje – nenorėjome mažų patalpų, nenorėjome vaikų mokyti groti ant elektrinių pianinų, nenorėjome atsidaryti miesto pakrašty. Tad išsinuomavome itin erdvias patalpas visai netoli nuo centro, išpildėme savo svajonę ir įsigijome fortepijoną, garso aparatūrą. Kaštai tikrai buvo dideli“, – pasakojo Konstancija.
Šalyje paskelbus antrąjį karantiną, Konstancija suprato, kad metas užverti šios studijos duris: „Antrąkart atlaikyti tą patį jau gali būti per sunku. Nes studijai vos metai, o iš tų metų mes jau negalėjome 4 mėnesius dirbti ir, deja, nepanašu, kad greitai būtume galėję vėl pradėti. Aš itin stipriai jaučiau, kad mūsų lankytojai tiesiog bijo lankyti grupinius užsiėmimus. Kai birželio 1d. po karantino vėl atvėrėme duris – klientus praktiškai reikėjo susirinkti nuo nulio. Žmonės yra tiek įbauginti, kad net muzikuoti jiems atrodo per daug pavojinga. Nors mūsų studijoje buvo užtikrintos absoliučiai visos sąlygos dirbti mažomis grupelėmis, žaislai ir instrumentai būdavo dezinfekuojami, patalpos vėdinamos.
Mano vyras, dėstydamas vokalą ar fortepijoną iš vis dirba tete-a-tete, tai atstumas galėdavo būti nors ir 5 metrai nuo jo iki mokinio. Bet vis vien, žmonės bijo, saugosi, vengia bet kokių kontaktų. Tad... Nusprendėme užsidaryti ir išeiti pakeltomis galvomis. Tad mes kol kas tik su patalpomis atsisveikinome – dabar tęsiame nuotolinį mokymą ir kuriame naujus projektus.“
Kalbėdama apie studijos uždarymą, ši atviravo, kad tai padaryti buvo be galo sunku. „Aš vis juokauju, kad studija man buvo kaip antras mano kūdikėlis. Tad patikėkit, tokį sprendimą priimti buvo tikrai labai skaudu. Bet, kaip visuomet sakau, kai užsiveria vienos durys, visada atsiveria kitos. Ir gal net platesnės nei buvo.
Atšaukti ir visi mūsų suplanuoti koncertai, ir privačios šventės, bet dirbam kiek įmanydami, kuriame naujienas, dedame viltis, kad muzika gali padėti žmonėms ištverti šį nepaprastai sunkų laikotarpį... Muzika yra tai, kas labai padeda sunkiose gyvenimo situacijose. Muzika yra tai, kas gali nuraminti, paguosti. Muzika yra neįkainojamas įrankis savęs tobulinimui. O muzikinis ugdymas vaikams – tai yra geriausia, ką tėvai jam gali suteikti. Tad kviečiu visus prisijungti prie nuotolinių užsiėmimų ir muzikuoti drauge, neišeinant iš namų! Mus rasit instagrame @_geniusarts_ ir feisbuke“, – džiaugsmingai sakė pašnekovė.
