Žiemos pabaigoje į Indonezijos salas su vaikais ir vyru Rimvydu keliavusi N.Pareigytė tikina, kad Balis ją žavėjo jau seniai, tačiau progą pirmą kartą ten apsilankyti jie gavo tik dabar. Keliaudami jie aplankė ir kitas Indonezijos salas, taip pat ir vasara dvelkiantį Singapūrą.
„Esame apie salą daug girdėję, daug draugų, pažįstamų ten lankėsi ir turėjo daug gerų atsiliepimų. Daug metų iš eilės važiuodavome į Tailandą ir pamanėme, kad reikia pakeisti atostogų kryptį ir tuo pačiu aplankyti Singapūrą. Tai miestas, kurį tikrai bent kartą verta aplankyti, pamatyti jo mastą, galią, novatoriškumą, grožį. Svarstėme apie Pietų Ameriką, Afriką, tačiau Azija nugalėjo. Nors dabar ten lietingas laikotarpis, saulės mes vis vien gavome“, – šypsosi moteris.
Lietingas oras ir iššūkiai
Atvykę į Balio salą, jie susidūrė su lietingu oru, kuris tęsėsi keletą dienų. Moteris neslepia, kad dėl to teko ieškoti saulėtesnių vietų.
„Ieškodami geresnio oro kėlėmės į kitas Indonezijos salas. Ten gavome karščio su kaupu. Paskui plaukėme ir visą dieną kėlėmės į Uluvatu (pietvakarinė Balio dalis – aut. past.) pusę. Kadangi keliavome su vaikais, transportacija gavosi sudėtingesnė. Saloje taip pat didžiulės spūstys, nesutvarkyti keliais. Eismas tiesiog beprotiškas – kaip kas nori, taip ir važiuoja, – juokiasi ji. – Šviesoforų per visą salą yra gal kokie trys, tačiau niekas nelaukia, kol užsidegs žalia ir važiuoja per raudoną. Žodžiu, nesuprasi, kokia kryptimi išvis vyksta eismas.“
Nijolė tikina, kad keliaujant su vaikais jie patyrė tam tikrų iššūkių. Jei daugelis saloje keliauja paprastesniu ir greitesniu būdu – motoroleriais – ji su šeima turėjo rinktis mašiną, su kuria kelionės išsitęsdavo keletą valandų.
„Keliaujant su vaikais neįmanoma kita transportavimo priemonė kaip tik laivai arba mašina. Gal netgi autobusiukai geriausias variantas, nes su mašina atrodo vykti nelabai saugu. Kad suprastumėte, kaip buvo sunku, 80 kilometrų mes važiavome maždaug keturias valandas. Ten tokia situacija. Dėl to stengėmės keliauti gan sėsliai – vienoje vietoje pabūti bent kelias dienas. Daug ko iš tiesų nepamatėme dėl varginančių kelionių“, – teigia atlikėja.
Tailande pašnekovė tikina buvusi daug kartų, o paskutinį kartą praeitais metais jie kelionėje susidūrė ir su nemalonumais.
„Visą laiką šią šalį lyginome su Tailandu. Iš tiesų Balio su Tailandu lyginti dar daugelį metų negalima bus, – šypteli ji. – Tailandas labai turistiškai išvystytas. Gatvės, infrastruktūra, ligoninės ten labai išvystytos. Tai žinau, nes toje šalyje mano vyrui teko gulėti ligoninėje.
Bet mane sužavėjo Balio žmonės ir jų gerumas. Tailande žmonės turbūt jau pavargę nuo turistų, jie nebėra tokie paslaugūs. Baliečiai be proto nuolankūs, geri žmonės, visą laiką šypsosi, net jei ir negali tau niekuo padėti, dėl to labai stengiasi.“
Vis dėlto tropinės salos gamta moters visai nesužavėjo: „Kas liečia gamtą – nieko ypatingo. Gyvenime esame labai daug keliavę, tad ir man didelio įspūdžio nepadarė. Manau, kad ten reiktų važiuoti paieškoti asketiško gyvenimo – medituoti, užsiimti joga, ieškoti savęs ir vidinės ramybės. Ten tikrai tą gali gauti.“
Nijolė taip pat užsiminė ir apie išmėgintą maistą, o ypač – vaisius, kurių galėjo nusipirkti už žemas kainas.
„Maistas man irgi buvo vidutinis, nors ir daugiausia kelionės metu valgėme europietišką maistą restoranuose. Prekybininkai prekybos centruose tiesiog mato, kad tu užsienietis, ir kaina būna penkiagubai didesnė. Niekaip nesupratome, kaip traškučių pokas gali kainuoti 2-3 eurus vietiniams, o mums bent jau 7 eurus. Bet ir vietiniai nelabai išgali jų nusipirkti, kadangi ten jų minimali alga yra 200 eurų per mėnesį. Turistams ta kaina yra visai kitokia“, – teigia N.Pareigytė.
Kalbėdama apie kainas, atlikėja užsiminė, kad jos šalyje – ne tokios didelės turistams. Štai gerą poros valandų masažą čia galima užsisakyti už 9 eurus.
„Sutikome keletą pažįstamų, kurie ten gyvenas, daug kas Balyje žiemoja, daugiau nei metus yra apsistoję su mažais vaikais. Ten tikrai galima gerai išgyventi. Visi jų vietiniai vaisiai taip pat pigūs – mes už didžiulį maišą įvairiausių vaisių sumokėjome apie 7 eurus. Ten buvo arbūzai, papajai, mangustinai, salakpalmės ir kiti.
Kas mėgsta vaisius, ten jų galima surasti už centus. Aišku, kitoks yra gatvės maistas. Tailande gali jį valgyti ir nesirūpinti, kad jis bus blogas, nes ten jis visada virtas, iškeptas, troškintas, nėra pavojaus, kad gali kažką suvalgyti netinkamo. Balyje gatvės maisto beveik nėra – yra pavieniai pardavėjai, tačiau vietiniai mus įspėjo, kad to maisto geriau nepirkti, nes gali nežinodamas nusipirkti ir žiurkę, ir šuniuką. Neaišku, ką gali paragauti“, – atvirauja ji.
Teko gaivinti vyrą
Vis dėlto daugelį pritraukianti Indijos vandenyne įsikūrusi Indonezijos sala moters nesužavėjo.
„Sakėme, kad mes su vyru gal kada į Balį grįšime tik dviese, be vaikų, kad galėtume pajusti daugiau to asketiško gyvenimo. Bet artimiausiu metu tikrai į Balį grįžti neplanuojame.
Man nepatiko ta sala, nes ten žiauri betvarkė, šiukšlynas ir labai didelė korupcija. Kai atvykome prie sienos į pasų poskyrį, neradome savo bilietų, o pareigūnas iškart mums pasakė, kad tiesiog galime jam duoti pinigų. Mano vyras net krūptelėjo. Bet bilietų ieškojome tol, kol suradome. Paskui nuo oro uosto iki vilos mus lydėjo netgi policininkas. Aišku, už pinigus. Labai didelė korupcija, ten nėra normalios mokestinės sistemos – nei kartą ten negavome jokio čekio už pirkinius. Kol taip bus toje šalyje, tol ir bus bardakas“, – nuomonę reiškia pašnekovė.
„Mes su Natalija Bunke sakėme, kad toli gražu šiai salai iki svajonių šalies“, – juokiasi pašnekovė.
Nijolė taip pat prisiminė ir nemalonią patirtį laivu keliantis iš Balio į Travagano salą, kuomet jai su vaikais teko susidurti su nepatogumais.
„Niekaip negalėjome gauti geresnių bilietų į laivą, tad teko plaukti su pigiais bilietais prastesniuose laivuose. Tai buvo tragiška kelionė. Apie 60 žmonių, tarp jų ir mus, sukišo į mažą kajutę. Vėdinimo ten nebuvo, žmonės bandė brautis į denį, kad galėtų gauti oro. Galvojau, kad užtrokšime.
Žmonės ten alpo, vieną vyruką man teko pačiai gaivinti, nes manėme, kad jis numirs. Dvi su puse valandos keliavome, labai nerimavome dėl vaikų, bandėme juos prastumti į denį, kad jie įkvėptų gryno oro“, – apie nemalonią patirtį pasakoja ji, patikindama, kad visi keleiviai kelionės tikslą pasiekė sveiki.
Moteris taip pat sako, kad gražią Indonezijos gamtą labai gadina tarša:
„Nors jūra graži – mėlyna ir skaidri, joje labai daug šiukšlių, plastiko. Atrodo, kad pakrantės baltos, o vanduo – žydras. Kai plaukėme panardyti ir pažiūrėti į vėžliukus, buvo sudėtinga, turėjome ieškoti, kur nėra tų šiukšlių. Tikrai buvo nesmagu. Toks jausmas, kad ten žmonės visas šiukšles tiesiog į jūrą pila. Kai grįžome, daug kalbėjome apie Lietuvą, kad mes tikrai gyvename labai gerai.“
