Vasara vieniems – saulės ir poilsio metas, kitiems – tikras darbymetis. Itin judriu tempu šiuo metu gyvena ir I. Martinkėnaitė.
„Vasara – darbinga kaip niekad. Užimtos visos dienos – jei ne koncertai, tuomet kažkoks renginys, fotosesija, klipo filmavimas, dainos įrašinėjimas. Netrūksta užsibrėžtų tikslų ir darbų – telieka viską įvykdyti“, – šypteli moteris.
Neseniai iš nuotykio po Paryžiaus į Lietuvą grįžusi atlikėja neslepia, kad jos geriausios atostogos – šaltuoju metų laiku.
„Aš labiau mėgstu ilsėtis šaltuoju periodu – tik labiau stengiuosi atostogas suderinti su vaikų atostogomis. Vasara man labai patinka ir Lietuvoje, todėl kažkur išlėkti man visai nesinori. Kartais būna taip, kad kažkur išskrendi, o ten pliaupia lietus, o tuo tarpu pas mus saulė kaitina. Tas tikrai nesmagu, – sako ji. – O žiemą tikrai žinai, kad jei kažkur išskrisi, bus vis vien smagiau ir šilčiau, nei Lietuvoje. Merginos yra prisplanavusios ir atostogų vasarą, tad kiekviena savo šeimos rate planuojame poilsį savaip.“
Į Paryžių moteris pirmą kartą po ilgo laiko skrido su vyresnėle dukra Marija. „Anksčiau, kai Marija buvo mažutė, mes taip pat daug kartu keliaudavome. Paskui prasidėjo mokslai, atsirado šeima, Eva. Tada reikėjo daugiau dėmesio skirti mažajai. Dėl to nenorėjau apleisti santykių su Marija, todėl nuspendžiau po jos 10 klasės egzaminų vykti kartu į kelionę. Taip ir susiplanavome“, – kalbėjo moteris.
Merginos per keletą dienų nužingsniavo nemažai, aplankė įspūdingus objektus – Eifelio bokštą, Paryžiaus operos pastatą bei daugybę kitų. Kaip teigia I. Martinkėnaitė, Paryžius – ne tas miestas, kuriame galėtum nuobodžiauti.
„Paryžiuje viskas apie kultūrą, meną. Aplankėme labai mažą dalį muziejų – reikėtų bent 2 ar 3 savaičių, kad spėtume aplankyti viską. Nespėjome aplankyti Luvro ir kitų. Juos pasiliksime kitiems metams. Vis vien labai daug nuveikėme – vaikščiojome aplink Eifelį, pasiplaukiojome jachta, buvome operoje. Gyvenome Monmarte – vaikščiojant po apylinkes ten atsiveria labai gražūs vaizdai. Čia kiekvienas suras sau ką nuveikti, net nieko neveikiant pasisemi kultūros, nuostabios architektūros ir meno“, – šypteli moteris.
Keliaujant po miestą ją nustebino ir kainos – štai autobuso ir metro bilietų kainos skiriasi vos keliasdešimčia centų.
„Lyginant kainas Paryžiuje su kainomis Vilniuje, turbūt pastebėčiau, kad jos visiškai tokios pačios. Skiriasi tikrai nedaug. Labai populiarios ir gražesnės vietos kainuoja lygiai tiek pat, kiek ir pas mus Vilniuje. Turbūt kažkiek skiriasi tik kokybė ir vaizdai aplinkui. Man nepasirodė ten brangiau, kaip tik atrodė, kad kainos ir kokybės santykis tikrai yra geresnis. Galvojau, kad išsileisime daugiau, bet manau, kad išleidome tiek pat, kiek kad norėdami pailsėti Vilniuje“, – sako ji.
Didžioji dalis Paryžiaus žavesio – ne vien tik grožis akims, bet ir europietiški skoniai. Nors nuo lietuviškos virtuvės prancūziškoji skiriasi mažai, Ingirda neslepia, kad kai kurių dalykų tos šalies žmonės valgo daugiau.
„Labai didelio skirtumo tarp maisto Lietuvoje ir Paryžiuje tikrai nepajutau. Mes maitinamės europietiška virtuve, kasdien nevalgome vien šaltibarščių ir cepelinų, – šypteli. – Mes namie valgome taip pat, kaip ir valgėme Paryžiuje – taip pat valgome salotas, žuvies patiekalus. Turbūt tik nevalgau tiek duonos, kiek jos valgo paryžiečiai – jie tikrai neriboja duonos.“
Kalbėdama apie restoranus ir Prancūzijos virtuvę, pašnekovė prisiminė ir linksmą nutikusį incidentą.
„Pastebėjau, kad paryžiečiai tikrai atsakingai žiūri, ką valgo. Su draugais buvome restorane, mano Marija niekada nestokoja, ką valgo. Ji užsisakė steiką, kuo prancūzaitės ir prancūzai vaikinai labai stebėjosi, – juokiasi ji. – Paryžiuje paauglės merginos labai prižiūri savo figūrą, valgo kone tik salotų lapus. Marija labai aktyvi, sportuoja, dėl to taip stipriai savęs ir neriboja. Jiems buvo labai nuostabu, kad mergina valgo jų akimis tokį sudėtingą patiekalą.
Paryžiuje tikrai gausus pasirinkimas salotų, lengvų ir sveikų patiekalų, o ryte kruasanas ar sausainis tikrai nepakenkia figūrai, kai per dieną nueini apie 30 kilometrų. Prancūzai yra labai komunikabilūs, judrūs žmonės, dėl to jie ryte bando pasisistiprinti miltiniais patiekalais, todėl iki pat vakaro beveik nieko nevalgo. Tai tokie paryžietiška praktika.“
