Į šermenis atvykusi Vitalijos Katunskytės sesuo Genovaitė: ji troško gyventi iki paskutinės minutės

REKLAMA

Komentuoti

TV3 naujienos > Žmonės > Lietuvos įžymybės

šaltinis: tv3.lt aut. naujienų portalas tv3.lt

2023-01-21 15:04

Sausio 18 d. Lietuvą sukrėtė netikėta netektis – mirė legendinė dainininkė Vitalija Katunskytė (1955-2023). Penktadienį ir šeštadienį į Šiaulius atvyko atsisveikinti velionės artimieji, draugai ir bendražygiai bei talento gerbėjai.

REKLAMA

Velionės sesuo Genovaitė sutiko pasidalinti prisiminimais apie dešimtmečiu jaunesnę seserį, jos kelią muzikos pasaulyje.

„Aš ją auginau, esu dešimčia metų vyresnė. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra su tamsiąja ir šviesiąja puse. Čia yra kiekvieno mūsų gyvenimas, turime labai daug džiugesio – kaip Vitalija džiugino visus, pati nerodydama savo skausmų, pergyvenimų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vitalijos Katunskytės šermenys (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)

Vitalijos Katunskytės šermenys (tv3.lt fotomontažas)

Ji tokia, matyt, visiems prisiminimuose išliks – šviesi, spindinti, žavi, atrodo, be jokių sunkumų gyvenimas.

Kita jos pusė buvo sunki – buvo labai nelengva, labai daug pergyvenimų, labai aukojosi dėl šeimos, dėl visų gyvenimo, savo vaikų. Buvo sunku, visokių momentų ji turėjo, bet ji kažkaip sugebėjo visą tai atmiešti tuo savo tikėjimu gyvenimu. Ji baisiai norėjo gyventi, viešpatie, tiesiog troško gyventi iki paskutinės minutės“, – žurnalistams sakė ponia Genovaitė.

REKLAMA

Vitalijos Katunskytės šermenys

(70 nuotr.)

Vitalijos Katunskytės šermenys (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)

+66

Vitalijos Katunskytės šermenys (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.)

FOTOGALERIJA. Vitalijos Katunskytės šermenys

+66

Paprašyta prisiminti sesers kelią muzikoje, moteris mintimis grįžo į sovietmetį.

„Gyvenome garsiuoju sovietmečiu, tuomet buvo pati branda. Po truputėlį, savo darbu užsikovojo tą didžiąją sceną – savo siekiu gyventi, šituo vitališkumu, optimizmu – neišpasakosi visko, gyvenimas yra sudėtingas.

REKLAMA

Jai Dievas padovanojo tokią dovaną, kad ne gulėdama, ne slaugoma – staigiai ją pasiėmė. Ko ji visada bijojo – kad tik nereikėtų ant sofos gulėti, kad nebūčiau slaugoma, kad nepririščiau kitų žmonių vargti su manimi“, – sesers žodžius prisiminė Genovaitė.