Pagrindiniai organizmo valdytojai – hormonai – reguliuoja ląstelių funkcijas ir organizmo sistemas. Jie didele dalimi lemia emocijas, mąstymą, elgseną ir net polinkį į tam tikras ligas. Trūkstant lytinio hormono estrogeno, moterį gali varginti depresija, staigi nuotaikų kaita, karščio bangos, augti svoris, mažėti savivertė ar net sumenkti seksualinė trauka. Pasak gydytojų ginekologų, tą ypač dažnai jaučia menopauzės periodą išgyvenančios moterys.
„Menopauzė yra genetiškai užkoduota, mes ateidamos į pasaulį atsinešame nustatytą folikulų kiekį kiaušidėse. Nuo menopauzės simptomų kenčia apie 80 proc. moterų, bet kreipiasi pagalbos jiems spręsti tik apie 20-30 proc.“, – sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ pasakos „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos“ akušerė ginekologė gyd. Renata Valiūnienė.
Lytinis hormonas estrogenas moterims gaminasi kiaušidėse ir jo dėka figūra moteriškėja. Per didelis jo kiekis dažnai pasireiškia dideliais klubais ar išdidėjusiu pilvu, o trūkumas išprovokuoja senėjimo pokyčius.
„Pokyčių, kurie susiję su hormonų apykaita, yra visa puokštė. Fiziologine prasme keičiasi kūno formos, raumenų standumas, mitybos ypatumai, ima kankinti nemiga, prakaitavimas. Visi tokie pokyčiai daro įtakos poros santykiams. Tačiau konfliktus namuose galima išspręsti sąmoningumu ir jeigu pati moteris nesigėdija vykstančių procesų, apie juos nebus sunku pasakyti ir vyrui“, – patarimais dalinsis psichoterapeutas, santykių specialistas Andrius Kaluginas.
Moterims, sulaukusioms 40-ies metų, kiaušidėse jau ima mažėti moteriškų hormonų gamyba, o sulaukus 45-55 metų – ji visiškai sustoja. Nors daugeliui moterų menopauzė asocijuojasi su organizmo senėjimu, gydytoja ginekologė ragina suprasti, kad nė viena moteris neišvengė šio etapo. Menopauzė yra natūralus procesas, tačiau pasitelkus tinkamas priemones, galima palengvinti jos sukeliamus simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
„Svarbu paminėti, kad tai yra fiziologinė būklė: visos moterys iš reprodukcijos pereis į menopauzę ir į tai reikėtų žiūri su teigiamu požiūriu bei susigyventi. Juntami simptomai skirstomi į sunkumo laipsnius, pagal kuriuos ir parenkame nemedicinines priemones. Į tai įeina sveika mityba, papildyta raudonųjų dobilų, sojų izoflavono ar linų sėmenų preparatais, kurie turi augalinės kilmės fitoestrogenų ir padeda visam moters organizmui bei palengvina menopauzės periodą“, – tvirtins gyd. R. Valiūnienė.
Kad moterys lengviau susidraugautų su menopauzės laikotarpiu, Jungtinės Karalystės mokslininkai specialiai sukūrė efektyvius bioaktyviųjų medžiagų darinius – „Menopace Plus“ ir „Menopace Original“. Sojų izoflavonai pagal poveikį panašūs į moters lytinį hormoną estrogeną, linų lignanai taip pat turi estrogeno savybių ir kartu palaiko sveikus krūtinės audinius. Nuovargį mažina geležis ir pantoteno rūgštis, o šalavijų ekstraktas palaiko kaulų mineralizaciją, normalų prakaitavimą ir komfortišką savijautą. Vis tik gydytoja ginekologė įspėja, kad natūraliuosius preparatus reikia vartoti ilgai ir net tol, kol tęsis menopauzė. O geriausia tai pradėti daryti vos atsiradus pirmiesiems menopauzės simptomams.
„Fitoestrogenai yra iš augalų išgautos biologiškai aktyvios medžiagos. Ilgai vartojant, jie sumažina prakaitavimą, karščio bangas, miego sutrikimus, odos bei gleivinių sausumą, nuotaikų svyravimus. Visgi, kitas be galo svarbus dalykas yra pozityvus mąstymas gyvenime. Tos moterys, kurios jį turi, jaučia mažiau menopauzės simptomų. O jeigu atsiranda liūdesys, imi galvoti apie menopauzę, kaip apie gyvenimo pabaigą. Tai yra visiškai netiesa, tai tik kitas etapas“, – teigs gyd. R. Valiūnienė.
Koronaviruso valdymas testais – kurie tiksliausi?
Šiuo metu pagrindiniai koronaviruso židiniai fiksuojami įmonėse ir šeimose. Kol laukiam skiepų, testavimas yra itin svarbi profilaktikos priemonė, padedanti kontroliuoti susirgimus. Norint išsiaiškinti ar žmogus infekuotas virusu, šiai dienai populiariausi yra dviejų tipų testai: molekulinis PGR testas ir antigeno testas. PGR testas yra jautresnis, jis nustato tiksliau, tačiau yra kur kas brangesnis, ilgiau trunkantis, todėl pirma atliekamas antigeno testas. Tačiau tai nėra vieninteliai testai, leidžiantys nustatyti užsikrėtimą COVID-19 virusu.
Vienas iš naujausių profilaktinės tyrimo metodų yra nosies landos ėminių kaupinių tyrimas PGR metodu, kuomet ėminys imamas ne iš nosiaryklės, bet iš priekinės nosies landos dalies. Ši procedūra yra kur kas paprastesnė ir nesukelia nemalonių pojūčių pacientui. Taip pat vaistinėse jau yra prekiaujama ir greitaisiais antigeno testais, kuriems naudojamas mėginys iš seilių. Svarbiausia, kad jį atlikti gali pats žmogus, būdamas namuose ar darbo vietoje. Dvejoti testavimo nauda nederėtų, nes pagal gydytojus, COVID-19 viruso susirgimų statistika auga bauginančiai.
„Ligoniai pas gydytojus patenka jau sunkiausių būklių ir baisiausia, kad miršta jauni žmonės. Jauniausias mūsų pacientas, kurio netekome vakar, buvo vos 29-erių metų. Tiems, kurie atvažiavę patenka į reanimacijos skyrių, paprastos deguonies terapijos nebepakanka. Testai mums padeda atrinkti tuos ligonius, kurie tikrai yra užsikrėtė, apsaugoti kolektyvą, todėl tai yra itin svarbu“, – laidoje tvirtins VUL Santaros klinikų I-jo reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, gyd. anesteziologas reanimatologas med. m. dr. Gintautas Kėkštas.
Aktyvūs pėdų taškai, gerinantys savijauta ir sveikatą
Pasak vienos pirmųjų akupunktūros specialisčių šalyje, sveikos gyvensenos knygų bendraautorės, gydytojos Danguolės Vasiliauskienės, žvalumą ir sveikatą palaikyti yra itin paprasta. Rytų alternatyvios medicinos šalininkė teigia, jog žmogaus organizme yra daugybė taškų, kuriuos stimuliuojant galima daryti poveikį vidaus organams ir net atitolinti senatvę. Akupresūros, spaudžiant taškus, metodą kiekvienas gali lengvai išbandyti namuose, ypatingai pasirenkant specialiai tam sukurtas masažines šlepetes.
„Nustatyta, kad būtent pėdose yra 72 tūkst. nervinių galūnėlių ir daugybę aktyvių taškų, kuriuos dirginant stimuliuojami vidaus organai, nervų sistema. Galima masažuotis senais buhalteriniais skaitliukais, galima šepečiu trinti pirštų galus ir pėdas, o dabar yra sukurti geresni ir gražesni dalykai – kaip masažinės šlepetės, su skirtingais natūraliais akmenimis, kurie yra atrinkti pagal senovės rytų mediciną“, – laidoje pasakos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Danguolė Vasiliauskienė.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – kepenų transplantacija, išgelbėjusi jaunos moters gyvybę
Laidos žiūrovė panevėžietė Eglė prieš trylika metų, gyvendama Varšuvoje, sužinojo staigią ir netikėtą žinią – jai buvo diagnozuotas kepenų nepakankamumas. Tuo metu 25-erių metų merginos gyvybė itin greitai tapo priklausoma tik nuo aparatūros: ją ištiko kepenų koma, ligos priežastis iki šiol yra nežinoma ir Eglės gyvybę išgelbėti galėjo tik stebuklas. O jis įvyko ir donoras atsirado per 24 val.
„Mano istorija parodo, jog nei jaunystė, nei sveikas gyvenimo būdas pilnai neapsaugo nuo netikėtų ir gyvenimą apverčiančių ligų. Žaibinė, labai baisi kepenų nepakankamumo forma, kuri per savaitę laiko buvo išspręsta kepenų transplantacijos pagalba. Jog taip greitai atsirastų donoras net ir pasaulio mastu yra itin retas atvejis“, – savo istorija laidoje dalinsis Eglė.
Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.
„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – NAUJU LAIKU – sekmadieniais, 12 val. per TV8!
