Lietuvos linijinių šokių federacijos prezidentė Neringa Kirklienė laidoje „Sveikatos medis“ juokavo, kad vyrai senjorai dažnai jai dėkoja už tai, kad šokančios moterys palieka juos ramybėje, o pirmoji šokių grupė, susibūrusi 2014 metais, pasivadino ne bet kaip, o „Olia lia močiutėmis“.
„Ir šokam, ir visos tokios be galo aktyvios. Mes net pradėjome varžybose dalyvauti“, – savo kolektyvo moterimis, kurių vyriausia jau įpusėjo devintą dešimtį, džiaugėsi N. Kirklienė.
Mankština ir protą
Pandemijos metu senjorų šokiai persikėlė į internetą. Moterys šoka namuose, filmuoja, trenerei siunčia įrašus, peržiūri klaidas ir šlifuoja žingsnelius. Tačiau visos pripažįsta, kad labai laukia sugrįžimo į sales, laukia festivalių ir mielų bendraminčių susibūrimų.
„Jos čia ateina ir kažkaip emociškai, psichologiškai atsigauna. Tie skausmai lyg ir yra, bet jie kažkur atsitraukia. Daugelis net sako – jūs mus pagydot. Nugarą skaudėjo ar kojai negerai, ateina, pašoka ir viskas tvarkoje. Viena sako, kad šiaip tai aš šlubuoju, bet ateinu į salę šokti – aš nebešlubuoju“, – sakė trenerė.
Anot N. Kirklienės, šokiai padeda nutolinti ir protines ligas, mat linijiniai šokiai reikalauja įsiminti daugybę žingsnelių.
„Berods amerikiečių mokslininkai yra padarę tyrimą, kad šitas sekų atsiminimas, perdavimas į kojas labai padeda prieš Alzheimerį. Jos turi galvoti, ką jos šoka, ir turi šokti tam tikrą junginį, taip kartu mankštindamos ir smegenis“, – kalbėjo N. Kirklienė.
Svarbu nepersitempti
Pasak ortopedo traumatologo dr. Jono Regimanto Žitkausko, norint turėti sveiką judamąjį aparatą šokiai yra tarp penkių jo rekomenduojamų užsiėmimų.
„Su šokiais, kaip ir su sportu, galima ir problemų įsitaisyti, o galima palaikyti save geroje nuotaikoje, kas yra labai svarbu, gerame fiziniame stovyje. Svarbiausia, kad tas šokis nebūtų išbandymas žmogui.
Pavyzdys paprastas – žmona nori šokti, o vyras nenori šokti, bet sutinka ir, kad šeimoje būtų ramybė, eina kartu. Kas jaučia malonumą? Tik žmona. Vyras nuolat įsitempęs, nes jam reikės eiti šokti ir, kai noro ir malonumo nėra, jis tikrai sugebės kažką susitraumuoti“, – kalbėjo gydytojas.
Anot specialisto, šokant galimos ne tik traumos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į fizinį krūvį, nepersitempti, per daug nevarginti sąnarių.
„Jei po treniruotės atsistatote per naktį ir kitą rytą galite treniruotis toliau, reiškia jūsų krūvis buvo normalus, o jei po treniruotės atsistatinėjate tris dienas, reiškia krūvis per didelis“, – sakė dr. J. R. Žitkauskas.
Kaip teisingai prižiūrėti savo sąnarius, žiūrėkite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Sveikatos medis“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 12:00 per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 laidą „Sveikatos medis“.
