Modelis L. Aleks pasakojo, kad pirmą kartą su neįprastu kojų skausmu susidūrė būdama 25-erių, ilgo skrydžio metu.
„Aš į savo baleto batelius, aš negalėjau apsiauti kojų. Aš labai išsigandau, nes aš esu jauna moteris ir aš nesupratau, kas vyksta, ką reikia daryti. Mano darbas yra, kaip aš sakau, „ant kojų“ ir labai dažnai turiu daug valandų stovėti su aukštakulniais, todėl prieš gerus penkerius metus aš pradėjau jausti sunkumą kojose.
Keliaujant neturėjau laiko kreiptis į gydytojus skirtingose šalyse. Žinoma, skambinau mamai, mama sakė kelti kojas, kad kraujas subėgtų, pasimasažuoti jas. Kaip aš bandydavau nupasakoti tai, sakydavau, kad jos tokios kaip medinės, labai sunkios, tiesiog sustagarėjusios kojos. Dar ir dabar turiu tą įprotį, kad grįžusi namo po darbų, aš užsikeliu kojas aukščiau“, – pasakojo moteris.
Pasak kraujagyslių chirurgo dr. Tomo Janušausko, lėtinė venų liga yra veninės kraujotakos sutrikimas, galintis atsirasti tiek dėl įgimtų, tiek dėl įgytų priežasčių.
„Taip jau gamtoje surėdyta, kad žmogus yra dviem kojom vaikštantis gyvūnas. Kol gyvūnai vaikščiojo keturiomis, šios problemos nebuvo, o tada žmogus atsistojo ant dviejų kojų, žemės trauka traukia viską į save ir tokiu būdu padidėja slėgis kojose. Gamta sugalvojo sprendimą – evoliucijos eigoje venose atsirado vožtuvai, kurie sumažino šitą spaudimą.
Veninę tėkmę užtikrina kojos blauzdos raumenų darbas, vadinama raumenų pompa, kuri būtent ir varinėja kraują iš kojos. Jeigu žmogus daug stovi vienoje vietoje, daug sėdi, tokiu būdu nedirba raumenys – tai viena priežastis. Kita priežastis – kraujo sąstovis galūnėje yra dėl to, kad stačioje padėtyje yra didžiausias veninis slėgis kojose“, – aiškino medikas.
Kad išvengtume kojų skausmų, gydytojas patarė imtis profilaktinių priemonių, tokių kaip kelioninės kojinės, kurios apspaudžia galūnę, tokiu būdu poodinėse venose sumažindamos kraujo kiekį.
„Kelionės metu būtina laikas nuo laiko lankstyti pėdas, kad dirbtų blauzdos raumenys. Lankstant pėdą susitraukia blauzdos raumenys ir toki būdu ta raumenų pompa funkcionuoja“, – sakė dr. T. Janušauskas.
Jau nustatyta, kad jei vienas iš tėvų sirgo lėtine venų liga, tikimybė, kad šia liga susirgs ir jų vaikai, yra beveik 50 procentų. Jei šią ligą turėjo abu tėvai – net 89 procentai. Ir net jei nė vienas iš tėvų lėtine venų liga nesirgo, vis tiek suserga apie 20 procentų palikuonių.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Sveikatos medis“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 12:00 per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV8 televizijos laidą „Sveikatos medis“.
