„Aš nesu tipinė kalėdinių dainų rašytoja, bet šiemet ji tiesiog savaime „išplaukė“ ir tai yra pirma mano kalėdinė daina“, – pasakoja Giedrė.
Šiam laikotarpiui tinka lėtos, pašėlusį tempą pristabdyti kviečiančios dainos, bet Giedrė juokiasi, kad tik dainose ir lieka neskubėjimas.
„Mano dainoje tiesiai šviesiai pasakyta: „žmonės blaškosi pirmyn atgal, lyg sąžinė be vietos“. Ji ir yra apie tai, ką aš matau aplink, kartu įpindama ir tam tikrų asmeniškumų, nostalgiją keliančių prisiminimų, – kalba dainininkė. – Priedainyje eiliuotai pasakoju, kaip kitados, kai buvau ką tik susipažinusi su būsimuoju vyru Domu, leidausi į nuotykį: per baisią pūgą važiavome prie jūros, tuomet siautėjo uraganas Anatolijus. Galvojome, kad nebegrįšime, buvo labai baisu...“
Bet kad ir kaip būtų, jai patinka tikra, šalta, sniegu išbalinta žiema.
„Šiemet – labai gražus švenčių laukimo laikas. Šalta, balta... Beje, ir dainoje yra šie žodžiai. Norisi paprasto, net šiek tiek banalaus rimo, kam gi išradinėti dviratį, juk tai – ne dviračių sezonas. Todėl ir „dainos lėtos – greit Kalėdos“, – nusišypso Giedrė.
Kalėdų šiemet ji ypač laukia, dėl to teko tvardytis, kad nepultų puoštis namų iškart po Helovyno.
„Aš save stabdžiau, nors labai norėjau tai padaryti iškart, nes man tamsusis periodas, kol prisninga, yra labai sunkus. Dabar jau esu pasipuošusi ir namus, ir studiją, mėginsiu dar suspėti pagaminti Advento kalendorių dukrai, tai – mūsų kasmetinė tradicija. Niekaip neišsisuksiu, – pasakoja Giedrė. – Taip ir nutinka, kad tempo prilėtinti nepavyksta, Nes tam, kad įvyktų visi tie malonumai, kad nudžiugintum brangius žmones, iš didelio noro, kad jie būtų laimingi ir įsisuki toje nesustabdomoje karuselėje.“
