Dabar apie Jumą J. Anusauskienė kalba su didžiausiu švelnumu bei atvirauja, kad ji – neatskiriama šeimos dalis.
Žinoma moteris pasakojo, kad viskas įvyko prieš 10 metų, kai pagrindinė J. Anusauskienės veikla buvo dukros bei dainininkės Evelinos Anusauskaitės-Young vadyba. Po itin sunkios darbo dienos grįžusi namo Jurga nusprendė naujienų portaluose paskaitinėti, kas vyksta, ir šitaip netyčia jos akį patraukė Juma.
„Žiūrint naujienas, staiga tiesiai į mane susmigo dvi labai protingos akys... Atsidariusi straipsnį pradėjau skaityti: „Įdomu, kokius pirmuosius žodžius išgirsta tik gimęs šunelis? Aš išgirdau: „Gal užkasam juos?“. Tokiu tekstu prasidėjo beveislės kalytės Jumos, kuri ieškojo namučių, laiškas. Pajaučiau, kad tas kailinis kamuoliukas pradžioje apsigyveno kažkodėl mano gerklėje, veidu ėmė riedėti ašaros, ir tada savo baltomis pėdutėmis nuėjo tiesiai man į širdį“, – jautriai kalbėjo Jurga.
Moteris prisiminė, kad iškart po to, nepaisant to, kad buvo naktis, prikėlė nustebusią šeimą ir jai pasakė, kad Juma – naujasis jų šuo. Tiesa, pasirodo, kad visi 3 J. Anusauskienės vaikai apie šunį svajojo jau ilgai, deja, dėl itin aktyvaus gyvenimo būdo ir nuolatinių išvykų, fotografė vis nesiryždavo jiems jo nupirkti.
„Augintinis – nėra pliušinis žaisliukas, kuriuo pasidžiaugi, kai tau patogu. Jam reikia daug dėmesio ir laiko, ypač pirmąjį pusmetį, nuo kurio priklauso, ar toliau 15 metų turėsi draugą, ar problemą. Tačiau sprendimas pasiimti Jumą buvo teisingas. Niekada to nesigailėjau ir praėjus dešimčiai metų tvirtai galiu pasakyti: meilė neturi kilmės dokumentų!“ – su šypsena dabar sako J. Anusauskienė.
Tiesa, kas liečia dresūrą, Juma anksčiau prikrėsdavo ir daugybę šunybių: „Vaikystėje Juma buvo nuostabaus meilumo, todėl kartais ją pavadindavau zuikeliu arba kačiuku. Tokiu atveju ji sumaniai iškrėsdavo kokią šunybę, primindama: aš – šuo! Kelis mėnesius vienas iš jos pomėgių buvo sodininkystė: kas naktį ji stropiai iškasdavo iš vazonų visas gėles ir plačiai paskleidusi ant grindų žemes, augalus sudėdavo į savitas kompozicijas. Tačiau pradėjus lankyti dresūrą, mūsų požiūriai į visus svarbius klausimus tapo vienodi ir tai tik dar labiau pagerino santykius.“
Nepaisant to, Jurga užtikrintai sako, jog šuo tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi, pilnaverčiu šeimos nariu.
„Ji viena net nevalgo – laukia draugijos, ir tik tada eina ėsti. Būtinai padės man ant kojos galvą, kol aš tvarkysiuosi prie veidrodžio, ir pauostys, su kokiu šampūnu plaunu plaukus. Dievina ledus, kūčiukus ir mandarinus. Mėgsta keliauti kartu mašina ir ypatingai džiaugiasi galėdama maudytis. Vasara ežere plaukioja po 20 minučių neišlipdama iš vandens. Viena iš jos pravardžių – Jumdynėlė. O periodais, kai ima šertis, aš ją vadinu Plaukobaisa“, – šmaikštavo J. Anusauskienė.
Įprastai esame pripratę girdėti, jog naminis augintinis išsirenka žmogų šeimoje, kurį laiko šeimininku. Vis dėlto Jumos atvejis kitoks. „Išties, šunys dažniausiai išsirenka vieną autoritetą šeimininku, kurį labiausiai myli, jo klauso. Tačiau Juma skiria visiems vienodai dėmesio ir meilės. Atrodo, kad ji turi tik vieną organą: didelę, didelę širdį!“
Ir pati Jurga prideda, kad gyvūnus labai mylėjo nuo vaikystės. Negana to, slapta nuo mamos, ji vis sugebėdavo kokį gyvūnėlį apgyvendinti ir savo kambaryje
„Antroje klasėj susitaupiusi pinigėlių nuo pietų Kalvarijų turguje prisipirkau viščiukų! O kitą kartą „paslėpiau“ rūbų spintoje katytę. Buvau per maža suprasti, kad ji laukiasi ir, kai atidariau spintą po kelių valandų, pamačiau ne vieną, o penkis katinukus! Vieną žiemą balkone išslaugiau sužeistą baltą balandį, kuris, atėjus pavasariui sėkmingai išplasnojo. Ir labai gerai pamenu, kaip mamytei įrodinėjau, kad mes, daugiabučio antrame aukšte, tikrai tikrai galim laikyti arklį!“ – linksmomis istorijomis iš vaikystės dalijosi žinoma moteris.
Dėl šios priežasties net ir savo vaikams nuo pat mažens Jurga stengėsi skiepyti meilę gyvūnams. Neretai to pasiekti pavykdavo per keliones. „Visi trys vaikai nuo mažų dienų mėgo keliauti kartu po pasaulį. Kelionių geografijoje buvo daug egzotinių šalių – Tailandas, Brazilija, Afrika. Jose vienas iš pagrindinių tikslų buvo pažinti laukinius gyvūnus. Šiuo metų visi turim šunis: mes su Hariu – Jumą, vidurinėlis Mindaugas – taip pat beveislę kalytę Čilę, o pas Eveliną su vyru Adamu nesenai atkeliavo linksmuolis Shiba Inu veislės Rollo“, – sakė žinoma moteris.
Jurga pridėjo, kad dėl to, kad pati jaučia didelę meilę gyvūnams, ją itin sukrėtė rudenį per visą Lietuvą nuaidėjęs skandalas apie nelegelias šunų veisyklas. „Tačiau tuo pačiu metu parodė, kiek ir kaip žmonių į tai sureagavo. Abejingumas – vienas baisiausių dalykų, o kai Lietuviai vieningai imasi spręsti iškilusias problemas, rezultatas būna labai geras. Ir dabar, esant kritinei situacijai su COVID-19, turime visi kartu rasti išminties ir vienybės tai pakeisti“, – linkėjo ji.
