Nors ir turi išsilavinimą finansų ekonomikoje, jau nuo ankstyvos paauglystės Deimantė Bubelytė svajojo būti modeliu. Apkeliavusi pasaulį, išbandžiusi daugybę profesijų, ji galiausiai atsidūrė televizijoje.
„Plano tokio tikrai neturėjau. Modeliauti pradėjau labai anksti – nuo 14-15 metų ir niekad negalvojau, kad siesiu tai su savo ateitimi, bet tai man buvo siekiamybė. Baigiau finansų ekonomiką, bandžiau ta linkme sieti gyvenimą, bet niekada savęs neįsivaizdavau dirbant ofisinio darbo nuo ryto iki vakaro prie popierių ir skaičių. Tai ne mano būdui“, – atskleidžia pašnekovė.
„Keliavau po pasaulį, išbandžiau pačias įvairiausias profesijas. Kol atradau save, buvau nekilnojamojo turto agentė, dirbau su marketingu, finansais, modeliavau. Buvau vėjo blaškoma. Bet, atrodo, prieš kelis metus radau darbą, kuris man tikrai suteikia daug džiaugsmo, yra labai įdomus“, – apie scenarijų rašymą kalba moteris.
„Vieną dieną filmuojiesi, kitą jau gali sėdėti be darbo“
Itin aktyvią modelio karjerą Deimantė tęsė iki 20-ies metų, tačiau teigia, kad dar iki šiol sulaukia įvairių darbų ir iškvietimų.
„Nuo mažų dienų svajojau būti modeliu, tikriausiai, kaip ir dauguma mergaičių. Sulaukusi 20-ies šiek tiek pristabdžiau, nes pradėjau studijuoti universitete, norėjau ties studijomis susitelkti. Bet dar visiškai nebaigiau modelio karjeros – iki šiol turiu darbų, iškvietimų, kontraktų su kitomis šalimis.
O kas liečia aktorystę, tai manau, kad su modelio darbu tai labai susiję. Kiek darbų turėjau su reklamomis, supratau, kad tai yra ta pati vaidyba. Niekad nebijojau kamerų, objektyvų“, – šypteli pašnekovė.
Modelio darbas jai padeda iki šiol – kaip sako ji pati, karjera prie kamerų išmoko itin daug, o ir padeda lengviau įgauti patirties filmavimo aikštelėje.
„Simpatiškas veidas televizijai visada yra gerai. Modeliaujant užgrūdini save ir nebebijai kamerų. Paprastam žmogui, nesusidūrusiam su televizija būtų gan sunku, nes vis vien yra barjeras, baimė kameroms. Modeliaujant ją nugali“, – sako D. Bubelytė.
Pašnekovė taip pat užsimena ir apie sunkumus dirbant televizijoje. Kadangi darbas dinamiškas ir nepastovus, vien dirbant aktoriumi išsilaikyti gan sudėtinga. Todėl Deimantė ir sako mėgstanti išbandyti naujus dalykus.
„Man nuolat reikia kažką daryti, man patinka bendrauti, siekti kažko, išbandyti kažką naujo. Tuo pačiu metu dirbti kelis darbus, paskui save išbandyti kitur. Televizija yra labai dinamiška – vieną dieną filmuojiesi, kitą jau gali sėdėti be darbo. O aš stabilumo mėgėja. Nežinau, ar galėčiau būti vien tik aktorė ar vien modelis. Man norisi žemės po kojomis“, – tikina ji.
Aktorystė – nuolatinis iššūkių įveikimas. Aktoriai nuolat turi įsikūnyti į kitus, suprasti savo personažą, perlipti per savo baimes. Tiesa, D. Bubelytė tikina mėgstanti „nepervaidinti“: „Mėgstu natūralumą, paprastumą. Stengiuosi kiekviename vaidmenyje palikti dalelę savęs.“
„Jei gauni vaidmenį, pradedi žiūrėti serialus, filmus, kuriuose dominuoja panašūs personažai. Pradedi stebėti, kaip tie personažai elgiasi, kokia būna jų reakcija, ar ji šaltesnė, grubesnė. Pradedi žiūrėti ir bandyti tai atkartoti“, – sako ji.
Ir kūrybinis, ir psichologinis darbas
Šiuo metu Deimantė dirba prie žinomių lietuviškų serialų, tokių kaip „Gaujų karai“, „Netobuli genai“ scenarijų. „Gaujų karai“ – neeilinis serialas apie kriminalinis serialas apie vieną pavojingiausių laikmečių Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Paskutinysis XX a. dešimtmetis ir pirmieji Lietuvos Nepriklausomybės metai – laikas, kai staiga į Lietuvą atėjo vakarai, kai socialistinę stagnaciją pakeitė kapitalistiniai dėsniai, kai, atrodė, galima buvo viskas...
Ne kiekvienas turėjo galimybę pamatyti, ką reiškia gyventi tokioje aplinkoje, tad ne kiekvienas galėtų įsivaizduoti serialo personažų vietoje save. Pašnekovė neslepia, kad nėra lengva įsivaizduoti to meto pasaulį ir juo remiantis kurti scenarijus.
„Gaujų karai“ yra paremti tikrais faktais, jų stengiamės parodyti kuo daugiau, o tikrąją liniją aprišame gražesniais ir jautresniais motyvais. Bet 60 procentų serialo yra tikri faktai, kas labiausiai ir baugina.
Dirbdami skaitome bylas, straipsnius, žiūrime tikrų personažų interviu, kaip jie elgdavosi, gyveno. Iš to viską kuriame. Paskui, kaip ir kiekviename filme, pakeičiami vardai, personažas sukuriamas patrauklesnis. Nes kiekvienas žmogus nebūna vien tik blogas ir geras. Pasigiliname ir į psichologinius dalykus – dėl ko jis taip elgėsi, kokia buvo jo vaikystė. Manau, kad su tokiomis detalėmis žiūrovui įdomiau žiūrėti“, – dalijasi moteris.
Scenaristų darbas apima ne tik kriminalinių bylų nagrinėjimą, bet ir gilinimąsi į pačių personažų psichologiją: „Kartais, kai pasigilini, nusikaltėlių motyvai tikrai juokingi. <...> Tai ir kūrybinis, ir psichologinis darbas. Visada turiu profesionalų rašytoją savo pašonėje. Manau, kad tai labai palengvina darbą, nes vienam žmogui tikrai būtų nepakeliama.“
O ar moteriai nekyla minčių pradėti rašyti knygas? „Visada apie tai galvoju, bet nemanau, kad tam pribrendau, – šypteli ji. – Aš apskritai mėgstu viską daryti labai gerai arba visai nedaryti. Jei rašai knygą, turi turėti kažką papasakoti, pamokyti ar suteikti žinių. Tačiau gal tai būtų įmanoma tolimoje ateityje.“
Grožio titulai
Prieš 13-a metų Deimantė Bubelytė pelnė „Mis pasaulio princesės“ („Miss Princess of the World“) titulą. Prahoje vykusiame grožio lietuvaitė nurungė 43 pretendentes iš viso pasaulio. Ji taip pat dalyvavo ir „Mis Lietuvoje 2010“, kur pelnė pirmosios vicemis titulą, renginyje „Miss Fashion TV“, Deimantė pelnė „Mis publikos“ titulą ir pirmosios vicemis titulą. Kaip sako pašnekovė, šie titulai jai susiję su džiugiomis ir stipriomis emocijomis.
„Tie titulai buvo pasiekti prieš dešimtį metų, tai žmonės tą galbūt net užmiršo. Man tai neatsiejama mano praeities dalis, susijusi su laime ir džiaugsmu. Tai man yra kaip įrodymas sau pačiai, suteikiantis daug pasitikėjimo. Man patiko tai, kad konkursuose įsigilinama ne vien tik į grožį, bet ir į talentus. Aš kadangi buvau šokėja, tai rodžiau šokio talentą, kitos dainavo ar turėjo kitokį talentą. Esi pamatytas daugeliu prasmių, ne vien tik vertinamas tavo grožis“, – teigia ji.
Pašnekovė taip pat užsimena, kad grožio konkursuose viskas būdavo kiek kitaip, nei žmonės įpratę matyti. Viešai nebuvo pasakojama, koks buvo itemptas režimas ir iššūkiai dalyvaujančioms merginoms.
„Mis pasaulio princesė“ konkurse dalyvavo virš 40 pasaulio šalių, ten buvome beveik mėnesį. Buvo daug pasiruošimo – repeticijos, užduotys, kiekvieną dieną kažkas vykdavo. Atrodė, kad kai kurie dalykai su grožio konkursu visiškai nesusiję – užduočių buvo net prie kompiuterio.
Reikėdavo per tam tikrą laiką įveikti visas užduotis. Būdavo galimybė pasireikšti kiekvienam – tai tikrai nebuvo kažkoks „mergaičių pasisėdėjimas“. Keldavomės kaip kareiviai 6 ryto, miegoti eidavome 11 vakaro, vos ant kojų pastovėdavome“, – atskleidžia D. Bubelytė.
Geriau pažinti scenaristę, aktorę Deimantę Bubelytę galėsite nuotaikingame TV3 žaidime „GalvOK“ – jau šeštadienį, 19:30 val. per TV3.
