Tapyba Giedrės gyvenime atsirado ne taip seniai – prieš 6 metus, grįžus iš Jungtinės Amerikos Valstijų.
„Pradėjau tapyti grįžusi iš Niujorko, kur studijavau aktorinį dramos mokykloje. Grįžusi į Lietuvą gavau vaidmenį Raimondo Banionio filme „Purpurinis rūkas“. Tiesiog kurį laiką nebuvo jokių vaidmenų ir kaip alternatyvi kūrybos priemonė mano gyvenime atsirado tapyba. Nuo gan paprasto tapymo viskas išaugo į gana įdomų kūrybinį kelią“, – apie tapybos pradžią naujienų portalui tv3.lt kalbėjo pašnekovė.
Menas jau kurį laiką lydėjo G. Mockeliūnaitę. Ji neslepia, kad dažnai žvilgčiodama į šiuolaikinio meno kūrinius, pati tarsi užfiksavo savo meninį braižą.
„Pati meninė išraiška formavosi man daug metų gyvenant Niujorke, Los Andžele, kur pop, ryškaus meno tikrai yra daug. Menininkai Niujorko kultūrai darė labai daug įtakos ir ten lankantis meno galerijose, muziejose, draugų kolekcionierių namuose man pasąmonėje užsifiksavo būtent toks tapybos stilius.
Tuo pačiu aš pati mėgstu improvizaciją, ryškumą, kontrastus. Tai labai atsispindi ir mano kūryboje“, – šypteli menininkė.
Pirma ir ne paskutinė
Prie pirmosios savo parodos moteris brendo kurį laiką – nors pirma apie tai nebuvo minčių, postūmio ji tikino sulaukusi iš aplinkinių.
„Pirmai parodai paskatino mano draugai. Pardavus kelis savo paveikslus vienam Vilniaus restoranų, draugai pasakė, kad galėčiau savo darbus rodyti daugiau. Taip pat būdama Los Andžele gavau nemažai susidomėjimo iš ten esančių galerijų, kelių meno vadybininkų.
Niujorke pardaviau nemažai savo darbų ir galiausiai pagalvojau, kodėl nenėrus stačia galva ir nepristačius savo darbų parodoje. Prisikaupus daugybei darbų, nusprendžiau juos parodyti žmonėms“, – neslėpė ji.
Paroda atvira visiems iki vasario 29-osios. Ją aplankyti galite naujoje sveikatos technologijų įmonių grupės „Kilo.Health“ erdvėje „Aludariai Story Cellar“.
„Mano paroda startuoja šiose erdvėse kaip pirmoji meno paroda ir tikrai manau, kad ne paskutinė. Čia dirbantys žmonės yra labai kūrybingi. Manau, kad mūsų kolaboracija yra labai šiuolaikiška, meniška, ryški ir žaisminga“, – dalijasi aktorė.
Pavadinimo reikšmė
Parodos „Kind of Blue“ pavadinimas pačiai menininkei taip pat turi ir sentimentalią reikšmę, glaudžiai susijusią su jos meile muzikai.
„Kaip ir viskas mano gyvenime, visi taškai ant i susideda tik atlikus tam tikrus darbus po kažkiek metų. Daug laiko praleidau nuo pat vaikystės klausydama Miles Davis muzikos ir „Kind of blue“ yra vienas iš mano mėgstamiausių įrašų, kurio dažnai klausau kurdama. Taigi ši paroda savotiškai dedikuojama mano mėgstamiausiam kūrėjui.
Man ši paroda asocijuojasi su džiazu, bliuzu, su mėlyna, improvizacija, vaizduote. Muzika man glaudžiai susijusi su tapyba“, – neslepia moteris.
Tapyboje ir aktorystėje Giedrė taip pat mato nemažai sąsajų: „Kaip ir mano bičiulis, režisierius Oskaras Koršunovas yra pasakęs: „Kūrybingas žmogus yra kūrybingas visur“. Mano kūryba reiškiasi visaip ir nėra vienalypė.
Manau, kad tai persipina ir papildo, galiu labiau pasireikšti kaip kūrėja. Labiau save suvokiu kaip asmenybę, kas yra mano viduje. Tapyba man leidžia kaip aktorei atsiskleisti labiau.“
