Adelė Karaliūnaitė teigė, kad Naujųjų metų šventė priklauso nuo įvairių susiklosčiusių situacijų. Šiemet ją aplankys seniai matytas anūkas.
„Vienais metais pas vienus, kitais – pas kitus. Dažniausiai švenčiu su šeimos nariais arba draugais. Nėra tradicijos švęsti vienodai.
O šiemet žadame švęsti pas mus namuose, su vaikų šeimomis. Yra vyriausias anūkas, grįžęs po mokslų Škotijoje. Norime pabūti su juo, laba pasiilgome, nes 5-erius metus ten mokėsi.
Bus artimiausi šeimos nariai, šiemet draugai išvažiavo į šiltus kraštus, o aš pasilikau. Bus ir Gintarė, visi“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo ji.
Kai švenčia namuose, Adelė turi nusistovėjusius patiekalus, kuriuos gamina.
„Va šiuo klausimu tai tikrai turime tradicijų. Net važiuodama pas draugus vežuosi savo patiekalus. Yra toks paveldėtas iš močiutės – šonkauliukų kelmas. Juos reikia iš anksto pamarinuoti, pasūdyti, o įdarą darome pasitarę, ko norėtume.
Močiutė ruošdavo su faršu, įdarytu lietuviškais grybais, kurių pririnkdavo per vasarą. Mano anūkai kai kurie nelabai mėgsta grybų, tad darysime faršą su morkomis, svogūnais ir avižiniais dribsniais, kad būtų minkštas ir skanus vidus“, – šypsojosi A. Karaliūnaitė.
Anot Adelės, Naujuosius jie švenčia linksmai, paprastai, su humoru. Nevengia ir įvairių žaidimų.
„Būdavo, kad draugai grįždavo iš užsienio, žaisdavome šaradas. Reikėdavo pavaizduoti, pavyzdžiui, vaiduoklį ar panašiai. Kelis pasirodymus būdavome paruošę ir iš anksto, kad galėtume pasirūpinti atitinkamais drabužiais. Vaikai ką nors sudainuodavo ar suvaidindavo. Dabar jau to nedarysime, nes vaikai užaugo.
Kai kada ateidavo ir Kalėdų senelis, vėl gaudavome dovanų. Šiemet jau jis neateis, tikriausiai. Bet šaradas, manau, žaisime, nes bus įdomu pažiūrėti, ką mūsų vyresnėlis sugebės.“
Naujųjų proga – didelis Adelės pažadas sau
„Turiu tokį sumanymą, kuris turėjo būti įgyvendintas pernai, bet vis kas nors sutrukdydavo. Su amžiumi ateina toks neryžtingumas, tarsi nepasitikėjimas savo jėgomis. Tiek mažai tetrūksta, vos vyšnaitės ant torto, bet tada vėl savimi suabejoju.
Palinkėčiau atsisakyti to mergelės bruožo, amžino tobulumo siekimo ir paprasčiau žiūrėti į gyvenimą, mažiau kreipti dėmesio į smulkmenas ir padaryti tuos dalykus kantriai bei ryžtingai. Aš labai keičiuosi, nes keičiasi pasaulis ir reikia keistis viskam pagal šiuolaikinius reikalavimus, įsisavinti dirbtinį intelektą ir panašiai. Mano amžiaus žmogui nelengva. Gal, jei būčiau laiku pasitraukusi į pensiją, to nebūtų reikėję.
Bet per paskutinius penkerius metus tiek visko įvyko, tiek pokyčių pasaulyje, ir karantinas, nuotolinis darbas, karai... Turėjo susiformuoti naujas požiūris į kasdienybę, rutiną. Jauni gal taip nejaučia, bet man čia viskas absoliučiai kitaip, net santykiai. Tarsi kažkas būtų ėmęs ir išsviedęs į naują erdvę. Prie jos turi prisitaikyti, negali dingti. Palinkėčiau labiau susivokti toje erdvėje, susikaupti ir pabaigti tai, kas pradėta“, – teigė ji.
A. Karaliūnaitė nori Joniškėlyje atidaryti skarelių muziejų. Bus keturios salės, iš viso – apie 4 tūkst. eksponatų.
„Viskas nufotografuota, padaryta, tik nėra tų QR kodų, kuriuos nuskanavus galima daugiau paskaityti apie eksponatą. Žiūriu, žmonės atidaro ir tada kažką daro, o aš norėjau viską pabaigti, tik tada atverti duris.
Užgaišau, tada atėjo kiti darbeliai, bet dabar tikiuosi per pavasarį pabaigti. Atsiranda savanorių, padėjėjų, turėtų būti viskas gerai ir neblogas rezultatas mūsų miesteliui bei kraštui. Būtų pats laikas tokį turėti.“
