Žolininkė Adelė Karaliūnaitė nurodo, kad randama 40 gudobelės atmainų, kurių žiedai, šakelių viršūnės su lapais ir vaisiai labai tinkami širdies veiklai pagerinti.
„Jai jos nesaugotų aštrūs dygliai, galėtum rinkti kiek tik pajėgi, bet jau po poros valandų rankos būna subadytos ir tenka tenkintis tuo, kiek pajėgei surinkti. Bet daug ir nereikia. Metams žmogui užtenka apie 2 kg šviežių vaisių“, – nurodo ji.
Aukso vertės pagalba širdžiai
Pats patogiausias naudojimo būdas, pasak žolininkės, daryti marmaledą iš gudobelės uogų ir obuolių.
„2 kg gudobelių uogų, pridėkite 1 kg obuolių, nuplaukite ir užkaiskite puode su dvigubu dugnu. Įpilkite pusę litro vandens ir virkite apie 15 minučių. Pertrinkite per tinklelį ir gautą tyrę vėl užkaiskite į puodą su dvigubu dugnu.
Galite įdėti porą šaukštų uogienių cukraus ir ant mažos kaitros pavirkite apie 15-20 minučių. Marmeladą sudėkite į mažus stiklainius ir sterilizuokite apie 30 minučių puode su verdančiu vandeniu. Uždarykite steriliais dangteliais. Per dieną teks suvalgyti 2-3 šaukštelius marmelado, atsižvelgiant koks jūsų svoris, ar senai sergate, ar yra širdies veiklos nepakankamumo sukeltų komplikacijų“, – nurodo A. Karaliūnaitė.
Gudobelės nauda širdžiai yra tiesiog aukso vertės. Tačiau reikia nepamiršti, kad vieną kartą suvalgyta gudobelės uoga nepadarys jokio skirtumo ir neišgydys esančių ligų.
„Kaip žinome, širdis turi ypatingą savą nervų sistemą, kuri užtikrina jos veiklą net įvykus smegenų mirčiai. Gudobelės vaisiuose esančios veikliosios medžiagos kvercetinas, hyperozidas, riebiosios rūgštys, saponinai, karotinoidai palankiai veikia taip vadinamus „širdies nervus“, juos nuramina ir sustiprina širdies susitraukimų jėgą.
Gudobelės preparatus teks vartoti ilgą laiką, pastoviai, be pertraukų. Tada pajusite kad mažėja kraujospūdis, žemėja cholesterolio kiekis kraujyje, nespazmuoja kraujagyslės, pagerėja miegas“, – privalumus vardija ji.
Įspėja dėl šalutinio poveikio
Tačiau žolininkė įspėja, kad ilgai vartojant gudobelės uogų preparatus, dėl jose esančių rauginių medžiagų gali imti kietėti viduriai.
„Galite pasiruošti raugintų gudobelės uogų su svilarožės šaknimis ir nasturčių sėklomis. 1 kg uogų, pusę kilogramo svilarožės šaknų ir pusę kilogramo nasturčių sėklų supilkite į 3 litrų stiklainį. Užvirinkite 2 litrus vandens, įdėkite 2 valgomuosius šaukštus cukraus, 1 valgomąjį šaukštą druskos, po 5 juodojo serbento, ąžuolo, vyšnios lapus.
Atvėsinkite, užpilkite ant uogų, pridenkite audinio skiaute ir palikite rūgti 5 dienas šiltoje patalpoje. Nugraibykite putas. Kai rūgimas sulėtės, išneškite į šaltą, tamsią patalpą. Po mėnesio nukoškite, raugą supilkite į butelius, užkimškite, laikykite šaldytuve. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Tirščius paslėkite ir laikykite vėsioje vietoje. Valgykite kaip garnyrą prie mėsos ar varškės patiekalų“, – nurodo žolininkė.
Jeigu nenorite užsiimti marmaledų virimu ar rauginimu, visuomet galima pasiruošti arbatą. Tam labiausiai tiks gudobelės žiedai ir šakelės su lapais.
„Gudobelės žiedus tinka derinti su klevo, uosio lapais, juodojo serbento uogomis, apynių spurgais, dirvinio asiūklio žole, smulkiažiedės ožkarožės žole. Visi šie augalai lengvai randami, gerai išdžiūsta namų sąlygomis. Tokia arbata veikia raminančiai, tinka esant gastroezofaginiam refliuksui (rėmeniui), nepakankamai inkstų veiklai, šlapinimosi sutrikimui išvešėjus prostatai.
Parai suaugusiam žmogui reikia 5 gramų augalų mišinio. Tiesiog rytą užplikykite 1 litro arbatinuką tokios arbatėlės ir gerkite per dieną, kol išgersite visą paruoštą kiekį. Vaistažolių arbata gali būti šalta ar net atšaldyta iš uogų paruoštais ledukais“, – nurodo ji.
Nepamirškite ir svarainių
Svarainiai vadinami lietuviškosiomis citrinomis – labiausiai dėl savo spalvos ir vitamino C gausos.
„Svarainiai pradėti gausiai auginti aštuoniasdešimtaisiais praeito tūkstantmečio metais, kai mokslininkai ėmėsi tyrinėti Sibiro, Kaukazo ir Tolimųjų rytų augalus. Tuo metu susidūrė dvi kartos: senojo kirpimo akademikai ir jų auklėtiniai – jauni, aistringi, labai išsimokslinę keliautojai, kraštotyrininkai, rytų kalbų ir pasaulėžiūros entuziastai. Senieji įkvėpė savo studentus ieškoti jaunystės eliksyro“, – pasakoja žolininkė A. Karaliūnaitė.
Žolininkė juokauja, kad jau 20 metų turi vieną pirkėją iš Šiaulių, kuriam kasmet paruošia po 3 litrus svarainių sirupo, tačiau jis pirkėjo iki šiol neatjaunino. Vyras geria sirupą po 1 arbatinį šaukštelį, 3 kartus per dieną prieš valgį ir, pasak žolininkės, džiaugiasi stipria sveikata.
„Aš siūlau išsivirti svarainių vaisių (arba agrastų uogų) ir raudonųjų svogūnų sirupą. Imkite po 1 kg svarainių vaisių ir beveik neluptų raudonųjų svogūnų gumbų. Sumalkite mėsmale, užpilkite 1 litru šalto vandens ir palikite per naktį mirkti. Rytą pertrinkite per sietelį, įdėkite 1 kilogramą cukraus ir virkite ant lėtos ugnies apie 30 minučių. Supilstykite į sterilius butelius, užrašykite etiketes. Laikykite tamsioje vėsioje vietoje
Gerkite po 1 arbatinį šaukštelį po valgio 3 kartus per dieną. Jei neatjaunėsite, bent jau lėčiau sensite ir smegenys gaus gero maistelio. Visi bijo cukraus. Bet nėra ko bijoti 5-6 gramų cukraus per dieną. Visi vaisiai ir uogos turtingi cukraus, dėl to jie ir skanus. Augalų sirupe cukraus bus tik apie 40 procentų, trijuose arbatiniuose šaukšteliuose apie 6 gramai – tiek kiek smegenų veiklai reikia per parą“, – nurodo žolininkė.
