Eismo valdymo centre sostinėje darbuotojai kiaurą parą stebi pagrindines Vilniaus miesto sankryžas ir gatves. Šimtas kamerų fiksuoja eismo srautus didžiosiose sankryžose. Darbuotojams kameros padeda operatyviai reaguoti į susidariusias spūstis, fiksuoti eismo įvykius ir kitus pažeidimus. Tiesa, pasak skyriaus vadovo, šios kameros neatpažįsta gyventojų veidų ar kitų privačių duomenų, mat jos pasižymi prastesne vaizdo raiška.
„Mes turime galimybę saugoti įrašus iki 1 mėnesio, o mūsų duomenų tikslas yra transporto srautų suvaldymas. Mes tikrai nekaupiame informacijos ir nematome apie veidus ar kitus privačius duomenis“, – sako Vilniaus miesto Eismo valdymo skyriaus vadovas Robert Markovski.
Iš viso Vilniuje savivaldybė yra įrengusi 143 vaizdo stebėjimo kameras, kurios stebi viešąsias vietas, sankryžas, aikštes, parkus. Tačiau šiemet sostinėje planuojama pastatyti dar 40 papildomų vaizdo kamerų 21 miesto vietoje. Tokį prašymą savivaldybė gavo iš sostinės policijos. Šios kameros turės galimybę fiksuoti vaizdus ir naktį, filmuoti automobilių valstybinius numerius.
„Jos filmuoja viską, kas yra aplinkui, taip pat ir žmones. Taip, jos geba matyti veidą, kad atskirtum žmogų nuo žmogaus. Tačiau pagal nufilmuotą veidą nėra technologijos, kuri nustatytų, kad tai yra Petras, Antanas ar kitas žmogus“, – pasakoja skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Naujomis vaizdo kameromis ginkluojasi ir Kaunas. Iki metų pabaigos planuojama sumontuoti apie 240 kamerų. Šiuo metu Kaune yra kiek daugiau nei 50 vaizdo kamerų.
Naujas kameras planuojama pastatyti prie pagrindinių įvažiavimų į miestą, ties tiltais, šviesoforais reguliuojamose didžiosiose sankryžose. Dalis kamerų galės nuskaityti automobilių valstybinius registracijos numerius. Policija aiškina, kad tokie duomenys yra reikalingi ne sekti žmones, o išaiškinti pažeidėjus.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikina, kad tokios vaizdo stebėjimo kameros gali pažeisti žmonių privatumą. Dėl to ministras kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
„Vertins, ar savivaldybių kameros ir siekis pastatyti kamerą kiekvienoje vietoje atitinka direktyvą. Ar nebus pažeistos žmogaus teisės ir užtikrintas privatumas. Nes tada galima įsivaizduoti, kad jei kiekviena institucija statys kameras mieste, kas tada gausis. Galimai tai gali būti totalinis sekimas taip vadinamas“, – teigia ministras E. Jankevičius.
Pasak ministro, prieš įrengiant stebėjimo kameras savivaldybės turi atlikti poveikio vertinimą ir pagrįsti, ar tikrai naujos vaizdo kameros mieste yra būtinos. Kol kas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sako iš savivaldybių nesulaukusi jokios informacijos apie būsimą gyventojų ir gatvių stebėjimą.
„Jeigu norima plėsti, keičiasi apimtis, keičiasi, sakykime, lokacija tų vaizdo stebėjimo kamerų ar galimybės, tokiu atveju turi būti iš naujo įvertintas tų kamerų būtinumas, ar tikrai tiek jų reikia, ar tikrai tose vietose. Jeigu siekiama užtikrinti saugumą, reikia užtikrinti, ar tas rajonas išsiskiria nusikalstamumu didesniu, ar tai yra pagrįsta“, – kalbėjo skyriaus vedėja Daiva Tamulionienė.
Tiesa, Kauno miestas už kone milijoną eurų įsigijo vaizdo stebėjimo kameras, kurias pagamino Kinijos bendrovė „Hikvision“. Pasirodo, JAV jau atsisakė tokių kamerų, nes jomis gali pasinaudoti Kinijos žvalgyba.
Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis įsitikinęs, kad įstaigos, perkančios tokias kameras, turėtų konsultuotis tiek su Lietuvos kibernetinio saugumo centru, tiek su Lietuvos žvalgyba.
„Čia mes kalbame apie tas pačias kiniškas technologijas, iš kurių yra kylanti rizika, kad gali duomenys nutekėti tiesiogiai į Kinijos serverius, kur yra tiesiog renkamas kiekvienas mūsų piliečio veidas, mašinos numeriai ar dar kažkas. Tą aš matau, kaip didelę riziką. Tai čia perkančios organizacijos turėtų įsivertinti ir konsultuotis“, – sako direktorius Darius Jauniškis.
Pasak Teisingumo ministerijos, įstaigoms perkant vaizdo kameras ar greičio matuoklius reikia konsultuotis ir su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar bent pasidomėti tarptautine praktika.
Štai, pavyzdžiui, teismas Vokietijoje priėmė sprendimą dėl vidutinio greičio matuoklių. Teismas nusprendė, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, mat užfiksuojami ne tik eismo pažeidėjai, bet ir kiti jo dalyviai.
