Todėl artimiausiomis dienomis du kartus pailgės NATO siena su Rusija. Putinas širsta – jo tarnas Lukašenka sakydamas kelių valandų kalbą ne tik pagrasino Ukrainai rusišku taktiniu branduoliniu ginklu, bet pareiškė mielai priimsiantis ir strateginių ginklų iš Putino.
Pernai, jau pirmomis didelio masto puolimo dienomis, rusai įžengė į Kyjivo priemiesčius. Tuomet Bučos gyventojai negalėjo nė įsivaizduoti, kokį pragarą patirs.
O šiandien sukanka lygiai metai nuo tos dienos, kai ukrainiečiai išvijo rusų žudikus iš Bučos ir pasaulis pamatė tikrą siaubą. Per 33 okupacijos dienas rusofašistai Bučoje nužudė beveik 1,5 tūkst. žmonių. Tarp jų – dešimtys vaikų. O kiek dar prievartos ir kankinimų?
Šiandien Bučos gyventojai stengiasi ištrinti rusų žudynių pėdsakus. Tik prisiminimų neištrinsi: „Čia tiek gulėjo nužudytų už nieką. Tokie reikalai...“
Kūnai buvo ne tik gatvėse ir namuose. Beveik 200 rasti masinėse kapavietėse. Siaubą prisimena ir vaikai:
„Kai išėjome į lauką – visur buvo kraujas, tankai, sraigtasparniai ir vikšrų pėdsakai visur. Ir daug kraujo.“
„Ar galite prisiminti baisiausią dieną? – Manau, tai Buča. Tai, ką ten pamačiau. Kai išlaisvinome, buvo baisu. Mes supratome, kad velnias ne kažkur ten. Jis čia, Žemėje“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ne tik baisiausias Zelenskio prisiminimas. Buča privertė atsimerkti ir visą dar dvejojusį Vakarų pasaulį. Ir suvokti, rusų ordą būtina stabdyti.
„Rusijos blogis kris čia – Ukrainoje. Ir daugiau nesugebės atsitiesti. Žmogiškumas nugalės“, – sako V. Zelenskis.
Bučoje – miesto išvadavimo nuo Rusų žudikų metinių minėjimas ir aukų pagerbimo ceremonija. Į ją atvyko Kroatijos, Slovakijos, Slovėnijos premjerai ir Moldovos prezidentė.
Deja, vis dar yra politikų, kurie pageidauja likti užsimerkę. O gal ir teisina Rusijos nusikaltimus? Zelenskiui vakar kreipiantis į Austrijos parlamentą – iš salės išėjo prorusiškos, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Laisvės partijos parlamentarai, sukeldami kitų politikų pyktį.
„Gėda, kad jie taip pasielgė. Tikrai gėda“, – teigia Austrijos parlamentaras Reinholdas Lopatka.
O Turkijos parlamente – istorinis balsavimas dėl Suomijos narystės NATO Aljanse.
„Dėl Suomijos prisijungimo prie NATO ratifikavimo: balsavo – 276, pritarė – 276“, – kalba Turkijos parlamento vicepirmininkas Haydaras Akaras.
Turkai buvo paskutiniai, kurių palaiminimo reikėjo Suomijai.
„Suomija formaliai prisijungs prie Aljanso artimiausiomis dienomis“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Istorinis žingsnis reiškia, kad NATO ekspansija nuolat besiskundžianti Rusija – nuo šiol turės dvigubai ilgesnę sieną su Aljansu. Prie dabartinių 1215 km, prisidės dar 1300 km Suomijos sienos. Suomiai džiaugiasi:
„Kai pamatėme karą, visuomenės nuomonė greitai pasikeitė.“
„Tai gali labai padėti Suomijai, jei Rusija ką nors sugalvotų.“
Tiesa šalies narystę NATO palaiminusi Turkija ir Vengrija, iki šiol nepatvirtina Švedijos narystės. Tikimasi, kad šalys išspręs nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo liepą Vilniuje.
„Turime išlikti ramūs. Galiausiai tai Vengrijos ir Turkijos vidiniai sprendimai. Mes to tikimės“, – sako Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas.
O iš priešingos civilizuotam pasauliui pusės vėl skrieja branduoliniai grasinimai. Šiandien Kremlius prabilo per savo pakaliką Lukašenką, kurio uzurpuotoje Baltarusijoje Putinas pažadėjo dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Lukašenka kreipdamasis į tautą pagrasino, kad Ukrainos sėkmingo kontrpuolimo atveju Rusija panaudos branduolinį ginklą.
„Jei Rusijos valdžia supras, kad situacija grasina Rusijos subyrėjimu – bus panaudotas baisiausias ginklas“, – teigia A. Lukašenka.
Putino nusikaltimų prieš ukrainiečius bendras pareiškė mielai priimsiantis ir Putino strateginius ginklus.
„Jei reikės – nuspręsime su Putinu – ir dislokuosime čia strateginį ginklą. Ir jie turi tai suprasti – tie niekšai užsienyje, bandantys susprogdinti mus iš vidaus ir išorės“, – kalba A. Lukašenka.
Kol Lukašenka visiems grasino Putino ginklais – pats Putinas pasirašė įsakymą papildyti kariuomenę dar 147 tūkst. šauktinių. Ir patvirtino naują Maskvos užsienio politikos strategiją.
„Kurioje nustatyti principai, uždaviniai ir prioritetai diplomatinio darbo“, – sako V. Putinas.
Diplomatija – tik priedanga. Strategijoje Vakarai įvardijami, kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai, o Kremliaus užduotis – eliminuoti Vakarų dominavimo pėdsakus.
Tuo metu Lenkijoje susitikę Bukarešto 9-eto šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai pareiškė nieko gero nesitikintys ir iš Rusijos pirmininkavimo JTST. Rusija pirmininkės veiklą perims balandį.
Šiandien taryba susirinko aptarti Kremliaus planus dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje. Manoma, kad naudodamasi pirmininkavimu – Rusija galės dar labiau kišti pagalius į dabar jau beveik bejėgio tarptautinio instituto veiklą.
