Viltys sujungti Lietuvą ir Lenkiją elektros kabeliu jūros dugnu bliūkšta – projektas taip ir nepajudėjo

Ankstesnės Lietuvos politikų vizijos sujungti Lietuvą ir Lenkiją 300 kilometrų ilgio elektros kabeliu jūros dugne bliūkšta. Abiejų šalių elektros tinklų operatorės skelbia besirenkančios kitą elektros kelią. Lietuvos ir Lenkijos politikai prieš 5 metus susitarė naują elektros jungtį tarp valstybių nutiesti jūroje. Tačiau per tiek metų projektas taip ir nepajudėjo. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šaltiniai: vietoj „Harmony Link“ jūroje svarstoma tiesti jungtį sausumoje

Gyventojams – jokios naudos, kad pinga nafta, elektra, dujos: siūloma ruoštis naujam kainų šuoliui

Kreivys: saulės parkų vystytojų ketinimai dėl kompensacijų yra nepriimtini

Naujoji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, anot energetikos ministro, turi būti sausumoje, kaip ir prieš 8 metus nutiesta „LitPol Link“ per vadinamąjį Suvalkų koridorių. Ministras viliasi nutiesti elektros jungtį sausuma pigiau ir greičiau nei jūroje, esą dar šiame dešimtmetyje. Tiesiant sausumos kabelį, ministras viliasi panaudoti „Rail Baltica“ geležinkelio trasą tarp Lenkijos ir Lietuvos ir jos infrastruktūrą.

„Tiesiant kabelį šalia geležinkelio bėgių Rail Balticos naujo geležinkelio, kaina krenta dramatiškai, grįžtame į 600-700 mln. eurų biudžetą. Projektas turi būti baigtas 2028 m.“, – sakę energetikos ministras Dainius Kreivys.

Jūros kabelio projektas nuo Darbėnų Lietuvoje iki Gdynės pakrantės Lenkijoje įstrigo šį pavasarį, kai paaiškėjo, kad jį nutiesti gali atsieiti dvigubai brangiau nei Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės planavo projekto pradžioje. 

Japonijos „Hitachi Energy“ ir Lenkijos „Budimex“ konsorciumas pateikė pusantro milijardo eurų sąmatą, o šalys vylėsi išleisti 700 milijonų, iš kurių didžioji dalis, beveik pusė milijardo eurų, yra europinė parama. 

„Milijardu pabrango projektas. Mes tokius pasiūlymus atmetėme, per brangu. Reikia ieškoti varianto, kaip sutaupyti lėšas. Norėtume pasinaudoti „Rail Baltica“ trasa. Kiek, kuriuose ruožuose, kokiu būdu, turėtų būti nustatyta atskirai“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Ar apsimoka tiesti kabelį?

„Litgrid" vadovas tikina, kad planams tiesti „Harmony Link“ sausumoje neturėjo įtakos spalio pradžioje Baltijos jūroje įvykę incidentai, kai buvo pažeistas dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Apie tai, kad nutiesti elektros jungtį sausuma gali pavykti pigiau ir greičiau nei jūroje, pritaria ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, tačiau jis prognozuoja, kad ir šis kelias nebus paprastas.

„Pigiausia oro linija. Kai bus geležinkelis, galima infrastruktūrą šalia geležinkelio išnaudoti, nebūtų problemų su žemės paėmimu. Paspartintų darbą. Bet ar apsimokėtų kabelį tiesti? Čia aukštos įtampos kabelis, gal technologijos tobulėja, bet prieš 10 metų kalbėjome, kad jį reikėtų aušinti, tai papildomos išlaidos. Visa suma patrigubėtų“, – tvirtino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Lietuvai integruojantis į Vakarų elektros tinklus, vienos 500 megavatų elektros jungties į Lenkiją, anot energetikų, nebepakanka, tad ir rengiasi tiesti dar vieną galingesnę – 700 megavatų.

„LitPol Link“ bus panaudotas sinchronizacijos srautams, o „Harmony Link“ – prekybinis kabelis, bus naudojamas prekybai, sustiprins mūsų rinką“, – sako Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Artimiausią pusmetį „Litgrid“ dar planuoja užtrukti vertindama konkrečias galimybes nutiesti naują elektros jungtį į Lenkiją sausuma, o Vyriausybė ketina konsultuotis su Europos Komisija dėl europinio finansavimo apimčių.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.