Vilnietis Silvestras apie kosmosą ir dangų svajoja nuo vaikystės, jis jau tapo pilotu ir iš dalies išpildė savo svajonę, tačiau iki šiol kirba noras pakilti į kosmosą.
„Tu gali pamatyti Žemę iš aukštai ir aš visada svajojau kilti kuo aukščiau, tapau pilotu, norisi pakilti dar aukščiau, dar aukščiau save realizuoti ir įsitikinti pačiam, savo akimis, kad Žemė tikrai nėra plokščia“, – sako kandidatas į astronautus Silvestras Moldovancevas.
Silvestras su dar dviem bičiuliais kreipėsi į politikus, kad šie ratifikuotų Lietuvos stojimo į kosmoso agentūrą dokumentus. Kai tai buvo padaryta, paskutinę dieną jis išsiuntė savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką.
„Iš viso trunka atranka pusantrų metų, iš tiesų, sudėtingas procesas, bet svarbiausia dalyvauti ir daryti viską, ką gali gyvenime, pabandyti viską“, – teigia jis.
Europos kosmoso agentūra ketina atrinkti nuo 4 iki 6 astronautų, į šias vietas pretenduoja ir 80 lietuvių – 62 vyrai ir 18 moterų. Tiesa, mūsų tautiečių laukia rimta konkurencija – 22 su puse tūkstančio kandidatų iš 25 Europos šalių.
„Lietuva tapo naujausia mūsų asociacijos nare gegužės pabaigoje. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko mes pailginome terminą, iki kurio kandidatai astronautai gali teikti paraiškas“, – aiškina kosminių skrydžių ir robotų tyrinėjimų direktorius Davidas Parkeris.
O Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tiki, kad kandidatų galėjo būti ir dar daugiau: „Kirba ta mintis, jeigu dar būtume turėję laiko, dar būtų ir daugiau, manau, kad dvigubai būtų buvę.“
Paskutinę naktį kandidatūrą pateikė ir 25-erių Domantas. Jis neseniai baigė Antano Gustaičio aviacijos institutą ir nusprendė pamėginti laimę atrankoje.
„Atitinkami ir šansai, tačiau Lietuva kaip tik šiais metais prisijungė prie EKA ir manau šiek tiek į tai atsižvelgs, galbūt, komisija“, – tikina kandidatas į astronautus Domantas Petrauskas.
Iš viso laukia 6 atrankų etapai – įvairūs testai, medicininiai patikrinimai, užduotys, vėliau ir gyvi pokalbiai su agentūros vadovais. Atrinkti astronautai paaiškės tik kitų metų rudenį.
„Toks darbas yra rizikingas ir sudėtinga derinti su šeima, apskritai, daug reikalaujantis ištvermės darbas, aš manau, pliusai atsveria minusus“, – sako D. Petrauskas.
Vis dėlto kandidatus labiausiai vilioja pamatyti Žemės planetą iš kosmoso, tapti istorijos dalimi.
„Gal ir keista, bet palikus Žemę, pats įdomiausias dalykas yra Žemė“, – teigia jis.
Neilas Armstrongas yra pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje
1969-aisiais amerikietis Neilas Armstrongas, pirmasis išsilaipinęs Mėnulyje, pasakė garsiąją frazę, kad tai mažas žingsnis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai. O lietuvis Silvestras irgi jau žino, ką pasakytų tapęs pirmuoju astronautu lietuviu: „Galbūt pasakyčiau, kad dabar galiu paliudyti lietuviams, kad Žemė nėra plokščia.“
Kandidatai sako su jauduliu laukiantys tolesnių žinių iš Europos kosmoso agentūros, ji į antrąjį etapą atrinks tik pusantro tūkstančio.
„Kosmoso tematikoje stiebiamės, gal yra šiek tiek mažesnis įdirbis, negu kitų Europos valstybių, tarkim, Nyderlandai, kurie turi ilgą istoriją dalyvavimo įvairiose kosmoso programose, bet kad mes esame prastesni, tikrai ne“, – įsitikinęs aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras.
Kandidatai turi būti arba mokslininkai, arba lėktuvų pilotai, todėl mažiausiai 20 iš 80-ies kandidatuojančių lietuvių baigė Antano Gustaičio aviacijos institutą. Jo dekanas sako, kad svarbu, jog lietuviams atsiranda galimybė ne vien svajoti apie kosmosą, bet ir realios galimybės dirbti šioje srityje.
„Šiandien Europos kosmoso agentūra pasakė, kad jie priims 500 darbuotojų, ne astronautų, bet 500 darbuotojų, nes dalis jų išeina į pensiją, jie plečiasi ir čia Lietuvai yra tikrai labai dideli šansai“, – priduria J. Nugaras.
Europos kosmoso agentūra atrinks ir 20 rezervinių astronautų, lietuviai sako, kad mielai sutiktų tapti ir jais, nors atlyginimas už tai nemokamas. O tikrieji astronautai uždirba nuo 6 iki 8 tūkstančių eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
