Tai nėra galutiniai rezultatai, tačiau leidžia susipažinti su bendra situacija ES valstybėse, tvirtino EKA atstovė Ninja Menning.
Iš Lietuvos buvo atsiųsti 68 vyrų ir 12 moterų prašymai sudalyvauti Europos astronautų programoje. EKA taip pat pasidžiaugė tuo, kad Lietuva gegužės pabaigoje tapo asociacijos nare.
Josefas Aschbacheris, EKA generalinis direktorius, pasidžiaugė ir pasirašyta EKA bendradarbiavimo sutartimi su ES, bei kosmoso programos dalyvių aktyvumu. „Astronautai yra tai, kas leidžia mums tirti kosmosą“, – aiškino jis.
Šios atrankos metu yra tikimasi suformuoti 6 astronautų komandą, dar apie 20 asmenų bus atrinkti kaip atsargos astronautai. Taip pat bus atrinktas 1 astronautas su negalia.
Pirmasis atrankos į Europos astronautus etapas – EKA patikrins atsiųstus dalyvių dokumentus. Antrojo etapo metu bus atliekami psichologinis ir praktinis testai, o vėliau bus tikrinama sveikata ir atliekami asmeniniai atrankos pokalbiai. Kiekvieno etapo pabaigoje paraišką pateikę asmenys bus informuojami, ar jie patenka į kitą etapą.
Europos kosmoso agentūros (ESA) skelbimas, kviečiantis tapti astronautu, nustojo galioti birželio 18 d. Priimtiems į Europos astronautų būrį siūlomas 5400–8600 eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių, žadamas darbas Vokietijoje su komandiruotėmis į Hiustoną (JAV) ir Žvaigždžių miestelį (Rusija).
„Kol kas arčiausiai žvaigždžių buvo priartėjęs lietuvis lakūnas Rimantas Stankevičius, ruošęsis skristi rusišku kosminiu daugkartinio naudojimo laivu „Buran“. Deja, viltis nutraukė žūtis aviacijos šventėje“, – teigė CVMarket.lt, kuriame ir buvo paskelbta Lietuvos astronautų atranka, atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Būti pilotu jau nėra privaloma
Kaip skelbime rašo Europos kosmoso agentūra, astronautai ieškomi tam, kad vykdytų skrydžius žemąja Žemės orbita, o taip pat į Mėnulį, bei būtų organizacijos ir jos veiklos ambasadoriais. Minimalūs reikalavimai kandidatams gal tik šiek tiek viršija reikalavimus, kuriuos pretendentams kelia kai kurios lietuviškos įmonės, bet būti profesionaliu ar kariniu pilotu jau nėra privaloma.
Ko tikrai reikia, tai anglų kalbos, Lietuvos ar kitos ESA narės ar asocijuotos narės pilietybės, gamtos mokslų, inžinerijos, matematikos ar kompiuterių magistro laipsnio, mažiausiai trijų metų patirties pagal įgytą specialybę, lankstumo prisitaikant prie nereguliarių darbo valandų ir dažnų kelionių, atsparumo stresui, gerų komunikavimo ir komandinio darbo gebėjimų, taip pat noro dalyvauti gyvybės mokslų eksperimentuose. Iš kandidato taip pat reikalaujama turėti Europos antros klasės (privataus piloto) medicininį sertifikatą.
„Tuo pat metu astronautų ieškoma ir Latvijoje bei Estijoje. Įdomu, kad labiausiai šios dienos duomenimis astronauto darbo pozicija domėjosi estai. Lietuvių susidomėjimas buvo keturis kartus, o latvių daugiau kaip penkis su puse karto mažesnis“, – pastebėjo R. Tatarėlytė.
Panašaus tipo atrankos vyksta tik kas 10–12 metų. Paskutinė vykdyta 2008 m., joje dalyvavo apie 8 tūkst. norinčiųjų, iš jų tik 11 proc. buvo pakviesti į pirmą iš šešių etapų. Galiausiai, iš visų atrenkami tik 4–6 žmonės, rašoma Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) pranešime.
„Norime pakviesti visus magistro laipsnį turinčius inžinierius lietuvius išbandyti savo galimybes, nes EKA atranka neapsiriboja tik pilotavimo ar aeronautikos inžinerijos absolventais. Agentūra ieško įvairių krypčių specialistų, o Lietuviai tikrai turi, ką pasiūlyti“, – cituojamas AGAI dekanas Justas Nugaras.
Norinčiųjų yra tūkstančiai iš visos Europos ir tai yra aukščiausio lygio profesionalai.
„Lietuva yra aukštųjų technologijų šalis ir į kosmoso technologijų pasaulį žengia vis tvirtesniu žingsniu. Mes turime puikių pavyzdžių, įmonių ir startuolių, kurie atlieka tyrimus, turime puikių mokslininkų, kurie ginasi daktaro disertacijas kosmoso tematika. Susidomėjimas ir galimybės didėja kiekvieną dieną ir tokias tendencijas matysime dar keletą ateinančių metų. Tikimės, kad Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje tą tik dar labiau paspartins ir sustiprins“, – sako J. Nugaras.
Lietuva tampa pastebima kosmoso technologijų rinkoje
Tarptautinė palydovų kūrėja „NanoAvionics“ iš Lietuvos neseniai skelbė per paskutinius metus gerokai išauginusi gamybos apimtis ir įsitvirtinusi pasaulinėje kosmoso technologijų rinkoje.
„Lietuva tampa ryškėjančia šalimi pasaulio kosmoso industrijos žemėlapyje – neseniai tapome Europos Kosmoso Asociacijos nariais, o „NanoAvionics“ vardas dažnai skamba tarptautiniu lygmeniu. Pastarieji metai mums buvo itin sėkmingi – tiek veiklos apimties, tiek verslo, tiek komandos plėtros atžvilgiu. Įsitvirtindami tarp šios verslo srities pasaulio lyderių, tampame vis didesniais vartais Lietuvai į pasaulinę kosmoso industriją“, – sako „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J. Buzas.
Lietuvos kosmoso technologijų bendrovė per paskutinius veiklos metus atidarė net 3 naujus biurus – Kaune, JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
Praėjusiais metais bendrovė pasirašė kontraktus su 16 įmonių dėl palydovų tiekimo. Vienas jų – sutartis su tarptautiniu 5G ryšio palydovų operatoriumi „OQ Technologies“, kuriam Lietuvos įmonė tieks du palydovus – pirmasis į kosmosą pakils jau birželį ir taps pirmuoju 5G daiktų interneto paslaugas teikiančiu palydovu žemutinėje Žemės orbitoje. Pernai „NanoAvionics“ taip pat pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“ ir jai sukūrė palydovus, skirtus planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai.
Neseniai įmonė pradėjo ir bendradarbiavimą su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „NanoAvionics“ jai pagamino 12 krovos vienetų – maždaug mikrobangų krosnelės dydžio – platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Po sėkmingų bandymų kosmose, NASA tokias bures ateityje planuoja naudoti tarpplanetinėms misijoms vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
