Kai kurie net radę solidžias pinigų sumas jas įsidėtų į kišenę. TV3 Žinių komanda atliko socialinį eksperimentą, per kurį bandė išsiaiškinti, kaip elgtųsi žmonės, gatvėje radę besimėtančias pinigų kupiūras.
Gegužės pradžioje vienas žmogus ėjo šalia namo Justiniškėse, Vilniuje. Ir rado ant žemės besimėtančius tūkstantį eurų. Tas žmogus tūkstantį eurų paėmė, įsidėjo į kišenę. Ir rastų tūkstančio eurų nepasiliko sau, o atnešė į policijos komisariatą. Policija sako, kad iki šiol ieško, kam priklauso tie pinigai.
Kas čia pametė tūkstantį eurų, smalsu ir daugiabučio, prie kurio rasti pinigai, gyventojams: „Jeigu koks tai krūtekas, tai neatiduočiau. O jei pensija žmogus gauna arba kokie tai paprasti, kaip mes, senjorai. Tai, o, Jėzus Marija, atiduočiau. Bet šitiems visiems, kurie čia muziką groja, nežinau net iki kiek. Aš visus matau ir dar ant visų... keikiuosi.“
Pinigų savininką jau antra savaitė bando surasti ir policija. Apie rastus tūkstantį eurų Vilniaus policijos 5-asis komisariatas pranešė socialiniuose tinkluose. Tačiau kol kas neatsirado nė vieno norinčio atsiimti apvalią pinigų sumą. Kad susidomėjusių tūkstančiu eurų dar nėra, policijos pareigūnų nė kiek nestebina.
„Aš manau, kad žmonės puikiai supranta, kad tie pinigai nebus grąžinami bet kam, kuris paskambina. Juk yra būdai nustatyti, kam tie pinigai priklauso ir toks asmuo, kuris melagingai bandytų pateikti, kad tai yra jo pinigai, tai spręstume dėl jo atsakomybės“, – teigia 5-ojo komisariato viršininkas Povilas Revuckas.
Tačiau policija pabrėžia, kad pastaruoju metu tokių geradarių, kurie radę pinigus ar vertingus daiktus pristato pareigūnams, tik daugėja. Tad paklauskime gyventojų, ką šie darytų, jei rastų besimėtančius tūkstantį eurų:
„Pasiimčiau sau.“
„Atiduodu policijai.“
„Policijai nuneščiau. – Buvo žmonių, kurie sako, kad sau pasiimtų. – Na, nieko gero nebus iš to.“
„Ne nu, o kam. Pinigai laimės nedaro. Kur yra laimė? Kur yra laimė?“
„Ieškočiau, paskelbčiau. Yra juk „Facebook“, aš naudojuosi, viską. – Bet ne policijai? – Policijai – ne. – Kodėl? – Na, kažkodėl netikiu. – Nepasitikit? – Nu, ant tiek, kad nežinau.“
„O kodėl policijai turėčiau atiduoti? – Jie juk ieškotų žmogaus, kuris pametė. – Nu čia tau ne Majamio policija. Dar kol kas mūsų policija – ne Majamio policija.“
Pareigūnai tikina, kad žino paprastus būdus, kurie padeda išaiškinti tikrąjį pinigų savininką.
„Tai, pavyzdžiui, kokios tai kupiūros, kaip buvo supakuotos, suvyniotos. Ar tai buvo piniginėje, ar voke. Ar tai buvo kažkokiame popieriuje. Ir pagal tai nustatome, ar tie pinigai to žmogaus. Jei taip – pinigus grąžiname“, – kalba P. Revuckas.
Pareigūnai pasakoja, kad per kelerius metus žmonės jiems atnešė ne vieną tūkstantį rastų eurų. Rekordinis radinys – net 20 tūkstančių. Tiesa, jei savininkas taip ir neatsiranda, pareigūnai turi du pasirinkimus.
„Radinys yra saugomas pusę metų. Jei po pusės metų į radinį pareiškia pretenzijas jį radęs asmuo, tai jam pinigai atiduodami. Jei jis pinigų nepaima arba to radinio, tai jie keliauja valstybės nuosavybėn“, – aiškina P. Revuckas.
TV3 Žinios atliko socialinį eksperimentą, kaip elgsis žmonės pastebėję ant žemės besimėtančius šimtą eurų. Praėjo viso labo trys minutės. Ir pro šalį ėjusi senjorė jau pastebėjo ant žemės gulinčius šimtą eurų. Juos įsideda į kišenę:
„Laba diena, pone, mes čia socialinį eksperimentą atliekame. Matėte, kad pinigai ant žemės gulėjo, kodėl paėmėte? – Nu kodėl, taip tiesiog. – Kodėl? – Nu taip, kad reikia. – Reikia pinigų? – Taip. – Na, o jei žmogus čia pametė pinigus, ką darytumėte? – Nu jei matyčiau, kad kokia močiutė, tai žinoma, kad atiduočiau. – Bet pamatėte, kad mėtosi, tai todėl ir paėmėt. – Tai aišku, nieko nėra, tai galvoju, kad nėra kas ieškotų. O jei ieškotų, tai atiduočiau.“
Pinigai, kuriuos ant žemės rado ši moteris, viso labo netikri. Tačiau pareigūnai primena, kad už tikrų pinigų, net ir rastų, pasisavinimą gresia griežta atsakomybė. Tie, kurie pasisavino svetimą turtą, yra baudžiami bauda, viešaisiais darbais arba net laisvės atėmimu iki trejų metų.
.jpg)
