Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis. Tad kyla įtarimų, kad tuo naudojasi verslininkai ir už paslaugas plėšia smarkiai didesnes kainas nei įprastai.
„Litexpo“ teritorijoje sostinėje liepos 11–12 dienomis vyks NATO viršūnių susitikimas. Parodų centras turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Dalį pirkimų atliekanti „Litexpo“ skaičiuoja, kad visos teritorijos paruošimas čia gali kainuoti iki 17-os milijonų eurų.
Ir didelė dalis šių pinigų bus leidžiami neskelbiamų derybų būdu. Tai reiškia, kad valdžia be viešųjų konkursų pati sprendžia, ką už kiek ir iš ko pirkti.
„Litexpo“ jau sudarė daug sutarčių su paslaugų tiekėjais. Nors tiksli paslaugų vertė dar gali skirtis, preliminariai skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, apšvietimo įranga valstybei atsieis pusantro milijono eurų. Mobiliojo ryšio tinklo paslaugos beveik du milijonus aštuonis šimtus tūkstančių. Vaizdo ir konferencinė įranga – milijoną šešis šimtus tūkstančių. Garso įranga – daugiau nei pusę milijono.
Į kritiką sureagavo ir „Litexpo“ vadovas
Savo „Facebook“ paskyroje pasisakė parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ vadovaujantis Justinas Bortkevičius.
„Vos kiek daugiau nei prieš devynis mėnesius, pasirašęs sutartį su URM dėl „Litexpo“ patalpų pritaikymo NATO viršūnių susitikimui, pasakiau savo kolegoms – Lietuvai atiteko nereali galimybė priimti tokį istorinį renginį, o mums – pats didžiausias profesinis iššūkis, tad artimuosius įspėkite, kad į namus grįšite tik liepos pabaigoje“, – rašo jis.
Pasak J. Bortkevičiaus, tokio scenarijau buvo galima tikėtis, mat NATO sekretoriato atstovai išreiškė aiškias pastabas ką reikėtų keisti.
„Kad bus ekstremalu, buvo akivaizdu nuo pat pradžių: 2022 m. rugsėjo pabaigoje „Litexpo“ apsilankę NATO sekretoriato atstovai apžiūrėjo patalpas, iščiupinėjo konstrukcijas, įvertino saugumą. Jų išvada buvo griežta – tai, ką jie mato, NATO viršūnių susitikimui netinka, tad teks keistis iš esmės: griauti, perstatyti, pritaikyti. Laukė milžiniški darbai, bet tik po šio vizito sužinojome tikslius poreikius, techninius ir kokybės reikalavimus.
Su Premjerės suburta darbo grupe kartu pasitvirtinome griežtą darbų planą. Spalį skyrėme techninių specifikacijų rašymui pagal NATO kiekvienai renginio erdvei nustatytus aukščiausius saugumo ir išpildymo sudėtingumo reikalavimus. O didžioji dalis pirkimų privalėjo būti baigta dar iki 2022 m. pabaigos, kad tiekėjai spėtų užsakyti itin specifinius NATO reikalavimus privalančias atitikti prekes.
Tad ne, pusantrų metų viešiesiems pirkimams „Litexpo“ niekada neturėjo. Didžiajai daliai pirkimų turėjome lygiai du mėnesius, nes pagal darbų grafiką sutartys su tiekėjais privalėjo būti pasirašytos dar 2022 m. pabaigoje“, – vardija vyras.
NATO skirti reikalavimai
J. Bortkevičius teigia, kad kiekvienais metais „Litexpo“ atlieka viešųjų pirkimų, kurie siekia kelis milijonus eurų, tačiau galimybės derėtis – nebuvo.
„Kasmet „Litexpo“ atlieka viešųjų pirkimų už maždaug 3 mln. eurų. Neskelbiamų derybų nevykdėme niekada. Natūralu, kad šiandien girdime klausimą – kodėl šįkart turėjo būti neskelbiamos derybos. Tačiau, įvertinę Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas galimybes, visi – „Litexpo“ vadovybė, Bendrovės valdyba, URM ir LRV darbo grupė – vieningai sutarėme, kad ypatinga skuba nepalieka jokio kito pasirinkimo.
Privalėjome per trumpiausią įmanomą laiką rasti rimčiausius savo srities profesionalus, patikimiausias įmones, kurios preciziškai tiksliai atitiktų NATO kokybės reikalavimus, turėtų nepriekaištingą reputaciją, kaip to reikalauja STT, VMI, FNTT ir VPT, bei gautų Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimus dirbti su informacija su žyme SLAPTAI. Taip, būtent – visos įmonės ir visi jų darbuotojai, kurie turės prieigą prie įrangos ar patalpų, kur posėdžiaus NATO lyderiai, privalės turėti VSD leidimus. Kas susidūrė, žino – vien šių leidimų gavimas gali užtrukti iki pusės metų.
Tad nuo pirmos dienos iki pat dabar esu tikras dėl mūsų sprendimų – turime juos pagrindžiančius argumentus ir bet kada pateiksime juos atsakingoms kontroliuojančioms institucijoms, taip pat ir dokumentus, kurie dėl saugumo reikalavimų negali būti skelbiami viešai“, – teigia „Litexpo“ vadovas.
J. Bortkevičius sako, kad „Litexpo“ komanda darė viską, kad sumos būtų kuo mažesnės. Tačiau kiekvieno pirkimo atveju ieškota geriausios galimybės: atlikti tyrimai, apklausti ir kiti tiekėjai.
„Jautri informacija ir NATO keliami konfidencialumo reikalavimai yra viena priežasčių, kodėl negalime viešai nagrinėti techninių specifikacijų, kurios didžiąja dalimi nulemia kainas. Tačiau kalbame apie išskirtinius reikalavimus.
Lyginti NATO viršūnių susitikimą su M.A.M.A. apdovanojimais yra ne tik neprofesionalu, bet tiesiog elementari spekuliacija. Aukščiausios kokybės įrangą nuomojame daugiau nei mėnesiui, beveik visa ji bus atvežta iš užsienio, jau nekalbant apie tai, kad vasara yra pats karščiausias kitų renginių sezonas. Birželio 30 d. „Litexpo“ privalo būti šimtu procentu paruošta priimti svečius ir, kaip suprantate, tokia įranga paskutinę akimirką nesuvažiuos.
Ar galėjo būti pigiau? Taip, padarėme viską, kad būtų. Kaip nurodo vieši ispaniški šaltiniai, kongresų centro Madride IFEMA pritaikymui NATO viršūnių susitikimui pernai prireikė 35,8 mln. eurų. Mes „Litexpo“ perstatysime ir renginiui parengsime už 17 mln. eurų. Ar laukiame dvigubai mažiau svečių? Tikrai ne – delegacijų, kortežų, apsaugos, žurnalistų ir pan. skaičius toks pat įspūdingas kaip ir Madride.
Kiekvieno pirkimo atveju ieškojome geriausios įmanomos galimybės – apklausėme bent kelis tiekėjus, darėme rinkos tyrimus. Tai ir atsispindi šiuose skaičiuose“, – vardija jis.
„Litexpo“ vadovaujantis J. Bortkevičius, priduria, kad privalo laikytis nulinės tolerancijos, kitu atveju galimas valstybės reputacijos suteršimas.
„Tuo pat metu reikia suprasti, kad šis, Lietuvai išskirtinis renginys bei su juo susiję organizaciniai darbai, taip pat ir viešieji pirkimai, privalo laikytis nulinės tolerancijos bet kokiai nesėkmei, o tai pirmiausia reiškia ir nulinę toleranciją rizikai gauti nekokybišką paslaugą ar visai jos negauti konkrečiu laiku, o kalbame apie maksimalias apkrovas, aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Bet koks „feilas“ lemtų nenusakomo dydžio žalą Lietuvos valstybės reputacijai“, – teigia jis.
