Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai fiksuoja kaip pusmetį zoologijos sode Kaune praleidusi pirmos kartos vilko ir šuns hibridė Luna įviliojama į narvą ir ruošiasi išvykti svetur. Narvas įkeliamas į furgoną ir pritvirtinamas, pro grotas pilkė stebi aplinką.
Luna leidžiasi į beveik 30 valandų kelionę – iš Lietuvos į Vokietiją. Kaip jaučiasi plėšrūnė specialistai stebi pro prijungtą prie narvo kamerą.
„Kas dvi valandas specialistai kartu keliaujantys stojo, davė pailsėti, pagirdyti, apžiūrėdavo kaip jinai jaučiasi, ir kelionė ir visa transportavimo operacija pavyko sklandžiai“, – sako gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Sužinojusi, kad Luną jau išvežė, ją trejus metus auginusi panevėžietė Silva Budrė patyrė šoką. Telefonu moteris pasakojo kovojusi dėl teisės atgauti augintinę, pradėjusi teismų maratoną, liepos pradžioje gavo pirmą neigiamą atsakymą ir jį ketino skųsti.
„Labai, žinokite, blogai. Aš visą laiką tikėjausi, kad man dar leis bent jau pamatyti. Net negalvojau, kad dabar išveš, nes teismo galutinių sprendimų kaip ir nėra dar tokių, juos galima skųst ir skųst“, – pasakoja buvusi gyvūno savininkė Silva Budrė.
Deja, pasak Aplinkos ministerijos atstovų Lietuvos įstatymai draudžia žmonėms laikyti įvairius egzotinius bei laukinius gyvūnus, ypač stambius ir plėšriuosius, taip pat gyvūnų hibridus, todėl vilko ir šuns palikuonę Luną ir apgyvendino rezervate.
„Žmonės gali laikyti gyvūnus, įsigydami leidimą laikyti juo nelaisvėje tuos, kurie neįrašyti į draudžiamų laikyti sąrašą. Jame yra banginių, ryklių rūšys, koalos, žirafos ir kiti sudėtingi gyvūnai pagal jų fiziologiją ir biologiją“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
O štai po daugiau kaip parą trukusios kelionės ir pirmieji pilkės žingsniai naujuose namuose jau rezervate Vokietijoje – pradžiai 500 kvadratinių metrų voljere.
„Per tvorą ji pradės matyti, girdėti meškas, susipažinti su aplinka. Po kelių savaičių ji bus įleista į 4 hektarų plotą, kur ji gyvens su meškom, jai bus skirta atskira teritorija, kur ji galėtų atsitraukt, jei nenorėtų kontakto, kur meškos nepatenka“, – kalbėjo gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Vėliau Lunai suradus tinkamą partnerį jie bus perkelti į visiškai atskirą miškingą rezervato plotą.
„Ne vienas hibridas ir vilkas priimtas, atstatyta jo elgsena, gyvūnai puikiai ten jaučiasi yra ir aukšta veterinarinė pagalba ir maisto racionas, taip kaip gyventų gyvūnai laukinėje gamtoje“, – sako B. Kymantaitė.
Per pastaruosius metus iš Lietuvos į rezervatUs išgabenti 10 iš žmonių konfiskuotų laukinių gyvūnų. Šiemet be Lunos išvežta kavinėje Joniškyje lankytojus linksminusi ir itin prastomis sąlygomis gyvenusi gauruotųjų rudųjų lokių trijulė Balu, Tedė ir Bigo. Pernai iškeliavo Mykolo Zobovo augintas ir cirke pasirodymus rengęs Vipas.
„Tai nėra dažnas reiškinys, daugiau problemų kyla su didžiaisiais plėšriaisiais, egzotiniais arba beždžionėmis. Čia likę iš senų laikų, kai buvo galima atsivežti iš Rusijos ir kitų šalių paprasčiau tas meškas ir naudoti cirkuose“, – pasakoja L. Janulaitienė.
Beje, visiems rezervatuose įkurdinamiems gyvūnams suteikiami nauji vardai. LunA tapo Gaia. Pasak specialistų, taip nutraukiamas bet koks ryšys su buvusiu pasauliu, o ir naujasis vardas reikalingas tik dokumentuose, vardais rezervatuose gyvūnai nešaukiami, jie stebimi per vaizdo kameras ir su žmogumi kontaktuoja tik išimtiniais atvejais.
