Sasnavos miestelio gyventojos Vidos kieme amsi trys šunys. Moteris pasakoja gyvūnus mylinti labiau nei žmones. O šuneliai lyg nujausdami kelią į jos namus susiranda patys – visus juos Vida tiesiog priglaudė.
O katę Pipą kažkas tiesiog atvežė ir įmetė į jos kiemą. Nė vienas iš šių gyvūnų neregistruotas. Vida ir nemato tam reikalo, ir neturi pinigų vadinamajam „čipui“:
„Ar „čipuosiu“, šito tai nereikia, nes neišleidžiu, o anos irgi. Tai ką aš mokėsiu. Gal padės kas. Tada „čipuosiu“. 230 eurų mano pensija.“
O štai Seimas vėl ir vėl grįžta prie šio klausimo – liepti žmonėms suženklinti visus keturkojus augintinius. Valdančiųjų parengtas įstatymas numato, kad po jo įsigaliojimo atsivesti šunų, kačių ir naminių šeškų jaunikliai privalės būti paženklinti per keturis mėnesius, o jei perleidžiami kitam savininkui – dar anksčiau. Likusieji, jau suaugę, šunys, katės ir augintiniai šeškai turės būti suregistruoti iki kitų metų gegužės pirmosios. Vadinamųjų „čipų“ kainos svyruoja nuo maždaug septynių eurų iki net 30-ies eurų brangiose klinikose.
„Bus kviečiama gyvūnus ženklinti savo lėšomis ir tik ta dalis asmenų, kurie yra socialiai remtini, bus ieškoma galimybių jiems kompensuoti“, – sako konservatorė Aistė Gedvilienė.
Dėl to šiaušiasi dalis opozicijos. Privalomo augintinių ženklinimo idėjai daugelis pritaria, tačiau paslaugą siūlo apmokėti iš valstybės biudžeto. O ir registruoti tik jauniklius, o ne visus Lietuvos šunis ir kates.
„Jūs nuvažiuokit į kaimą, kur aplink sodybą, kur vaikšto 5-6 katinai. Juos ne tik suženklinti, bet ir pagauti būtų sudėtinga“, – pasakoja valstietis Kęstutis Mažeika.
„Tiesiog gyvūnus išmes į gatvę, veš į miškus, sodus ir gyvenamuosius rajonus“, – teigia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė aiškina, kad atsakomybę už savo augintinį privalo jausti tiek miestų, tiek provincijos žmonės.
„Aš esu šokiruota, kaip yra supolitizuotas šitas dalykas. Mes sakom, kad 10-15 eurų pareiga žmogui pasiženklinti ne svetimą, o savo gyvūną, yra per didelė našta, bet valstybei daugiau kaip 2 mln. per metus – nėra didelė našta“, – kalbėjo organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
„ES 21 valstybė turi privalomą gyvūnų ženklinimą, tai mes esame likę mažumoje ir tikrai atsiliekame“, – sako Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Dalis žmonių nė kiek neabejoja ženklinimo nauda:
„Tokie šuniukai laksto, kol priglaudžia kas. Būtų „čipuoti“, vis tiek savininką rastų.“
Visgi Marijampolėje įsikūrusios klinikos veterinarijos gydytoja patvirtina žodžius, kad provincijos gyventojai mokėti 20 eurų už savo keturkojo ženklinimą nemato reikalo. Būtent tiek „čipas“ kainuoja.
„Tikrai nėra dauguma. Tikrai didžioji dauguma žmonių savo augintinių „nečipuoja“, – pasakoja veterinarijos gydytoja Karolina Šukytė.
Įstatymo rengėjai ir gyvūnų gerovės atstovai tikina, kad privalomas ženklinimas atlaisvintų prieglaudas, nes radus gyvūną iš karto būtų aišku, kas jo savininkas.
„Kasmet į prieglaudas patenka 15 tūkst. šunų ir kačių. Įsivaizduokit, jeigu jie visi būtų suženklinti ir mes žinotume jų istorijas. Mums nereikėtų jų laikyti perkrautose prieglaudose, kur kritiška gyvūnų gerovė“, – teigia B. Kymantaitė
Privalomą ženklinimą įvesti arba projektą atmesti Seimas turėjo šią popietę. Tačiau nuotolinis posėdis nuo pat ryto tapo tikru chaosu. Seimūnai vienas po kito skundėsi, kad dėl techninių bėdų negali nei normaliai užsiregistruoti, nei balsuoti.
„Kolegos, daugelis rašote, kad yra techninių problemų, siūlau daryti pusės valandos techninę pertrauką“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Bet vaizdas nepasikeitė ir po pertraukos.
„Nenormalu, kad tokiomis sąlygom dirbam ir toks gausus kiekis Seimo narių negali balsuot“, – sako valstietis Lukas Savickas.
Parlamentarai net pradėjo abejoti, ar priimami įstatymai išvis galios.
„Kiek tie įstatymų projektai, priiminėjant tokiomis sąlygom, bus legitimūs?“, – klausia darbietis Andrius Mazuronis.
„Tai gal tiesiog pabaikime šiandien posėdį“, – teigia valstietė Agnė Širinskienė.
Apie ketvirtą valandą popiet valdantieji nusprendė kančias prie kompiuterių nutraukti.
„Aš visgi siūlau šiandien posėdį baigti vertinant tai, kad sistemos sutrikimai susiję su „Mikrosoft“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Taigi pakankamai sklandžiai dirbti nuotoliu Seimas iki šiol sugebėjo vos pora posėdžių. Gyvūnų gerovės įstatymas į darbotvarkę turėtų grįžti kitą savaitę.
