Tačiau organizacijos „Medical Detection Dogs“ tyrėjai sugebėjo nukreipti augintinių dėmesį tinkama linkme ir ištyrė pėdsekių gebėjimą aptikti prostatos vėžį. Atlikti eksperimentai parodė, kad šunys puikiai pajaučia pačias pavojingiausias šios ligos formas. Tyrimas, paskelbtas žurnale „PLOS ONE“, siekė išsiaiškinti, ar du šunys savo uosle aptiks mirtiną prostatos vėžį šlapimo mėginiuose.
Florina ir Midas, du genialūs pėdsekiai, sugebėjo puikiai atskirti mėginius, paimtus iš prostatos vėžiu sergančių pacientų. Tai teikia vilties, kad ateityje bus sukurtas neinvazinis vėžio diagnozės būdas, papildysiantis dabartinius kraujo tyrimus.
Kraujo tyrimas turi trūkumų
Tyrėjai netgi tikisi, kad nuostabius šunų nosių gebėjimus kada nors galės atkartoti ir specialūs įrenginiai.
„Tai tikrai džiugina, nes vienas plačiausiai paplitusių diagnozės būdų – PAS (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas – turi rimtų trūkumų, ir dėl tam tikrų priežasčių gali rodyti padidėjusį PAS kiekį kraujyje, tačiau tai dar nereiškia, kad pacientas serga vėžiu. Tyrimo metu šunys sugebėjo gana tiksliai atskirti vėžį nuo kitų prostatos ligų“, – sakė viena iš organizacijos „Medical Detection Dogs“ įkūrėjų, daktarė Claire Guest.
„Ši papildoma informacija gali patikslinti PAS kraujo tyrimo rezultatus ir padėti anksčiau, neinvaziniais būdais ir ypač tiksliai aptikti kliniškai pavojingą prostatos vėžį iš paprasčiausio šlapimo mėginio. Šis metodas turi daug potencialo, o ateityje šunų nosių gebėjimus būtų galima perkelti į elektroninį įrenginį", – pridūrė ji.
Jungtinėse Amerikos Valstijose prostatos vėžys yra antra pagal dažnumą vyrų mirties nuo vėžio priežastis, o šia liga per savo gyvenimą suserga vienas iš aštuonių vyrų. Dabartiniai diagnozės būdai, pavyzdžiui jau minėtas PAS kraujo tyrimas, gali būti nepatikimi, nes jų atsakymai dažnai būna klaidingai teigiami, todėl pacientai gauna gydymą, kurio jiems net nereikia.
Bandys sukurti dirbtinę nosį
Jau seniai žinoma, kad šunys gali užuosti įvairius vėžio tipus, tačiau šiame tyrime pirmą kartą buvo atliktas dvigubas aklas eksperimentas (tai reiškia, kad nei tyrėjai, nei šunys nežinojo, kurie mėginiai buvo paimti iš sergančiųjų). Taip tyrėjai negalėjo pasąmoningai paveikti šunų pasirinkimų. Išuostę daugybę mėginių, šunys atskyrė prostatos vėžio pacientų šlapimą 71 proc. tikslumu, o 73 proc. mėginių, paimtų iš nesergančių, ignoravo.
Šie rezultatai yra daug patikimesni nei PAS kraujo tyrimas, kurio tikslumas šiuo metu yra apie 21–51 proc. Tiesa, nustatinėti vėžį vien šunų uosle – nepraktiška, tačiau taikant šiuos du tyrimo metodus kartu, būtų galima išgelbėti daugybę gyvybių.
Žinodami, kad mėginiuose šunys geba užuosti tam tikras molekules, tyrėjai bando suprasti, kas tiksliai šlapime išduoda prostatos vėžį, kad šį diagnozės metodą galėtų pritaikyti kurdami dirbtinę „nosį“. Taip būtų įmanoma padidinti šio tyrimo tikslumą, pritaikyti jį masiniam testavimui, o svarbiausia – šunys turėtų daugiau laiko žaisti su savo šeimininkais.
