Apie tai, kodėl Vyriausybei ir kai kurioms savivaldybėms nepavyksta rasti kompromiso vakcinavimo klausimu, TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi Seimo narys Aurelijus Veryga.
Koronavirusas kelia įtampą ir tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Vakar dienos duomenimis Vilniuje buvo nepanaudota tūkstančiai „AstraZeneca“ ir ne tik „AstraZeneca“ vakcinų. Nors meras Remigijus Šimašius siūlė panaudoti tą vakciną kitoms skiepytinoms grupėms, Vyriausybė kažkodėl neleido to padaryti, sukeldama šį konfliktą. Jūsų vertinimu, kas šiame konflikte yra teisus ir kas ne?
Pirmiausia, ką reikėtų žinoti mums visiems, kad prioritetinės grupės buvo ne šiaip sau sudarytos. Noras paskiepyti vyresnio amžiaus gyventojus pirmus buvo ir tebėra susijęs su tuo, kad rizika jiems yra pati didžiausia. Čia, deja, bet Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių, jei neklystu mes esame treti nuo galo pagal pačių vyriausių, 80+ gyventojų skiepijimą, esame vos perkopę 40 procentų, kai berods Airija yra 100 procentų gyventojų paskiepijusi, kitos šalys 90 procentų perkopė.
Tam tikra prasme, matyt, Vyriausybė yra teisi spausdama paskiepyti šitas grupes. Klausimas, kas čia nesusitvarko su šitomis užduotimis – ar čia Vyriausybės komunikacijos besitęsiančios problemos, ar savivaldybės nespėja.
Bet iš kitos pusės, jeigu jau nepavyksta pasiekti tų gyventojų, nežinau kokios priežastys yra, man tikrai yra sudėtinga pasakyti, kodėl taip nesiseka, bet jeigu jau nepavyksta, tai gulinčios šaldytuvuose vakcinos yra turbūt pats blogiausias variantas. Tai jau tokiu atveju, jeigu tikrai sakoma, kad niekaip neišeina įtikinti gyventojų, jie kategoriškai atsisako skiepytis, kad ir ta pačia „AstraZeneca“ vakcina, tai žinoma, kad ją reikia naudoti kitom grupėm, nes tokiu būdu mes greičiau artėsime prie to vadinamo grupinio imuniteto.
Tai čia kiekviena pusė turi tam tikrą tiesos grūdą, bet man keista kaip pliekiasi ar ginčijasi tie, kurie yra šiuo metu valdžioje, tai yra valdantieji. Jie turi ieškoti sprendimo, o ne ginčytis, nes tai žmonėms kelia tam tikrą neviltį, aš manau.
Jūs irgi ginčijotės su Remigijumi Šimašiumi rugsėjo mėnesį dėl Vilniaus kavinių uždarymo. Irgi buvo nesutarimas ir viešai pliekėtės.
Taip, iš tikrųjų su Vilniumi buvo labai sudėtinga sutarti ir dabar aš turiu įvairiausių pastebėjimų ir priekaištų Vilniui. Bet ten turbūt šiek tiek kitas kontekstas buvo, ten buvo klausimas dėl to įgyvendinti ar neįgyvendinti tam tikras priemones dėl barų, restoranų. Tuo metu Vilnius sakė, kad ne ne, viskas čia yra tvarkoje, tegul žmonės linksminasi, būna lauke.
Ir dabar matome, kad niekaip nesugebama iš to paties karantino išeiti. Nors dabar jau Vilniaus mero partija, kurioje jis yra, yra valdančioje daugumoje, tai jų reikalas būtų dabar susitarti, dabar jau jiems nebereikia pliektis su opozicija, nes tuo metu mes buvome oponuojantys vienas kitą.
Ponas Veryga, o jūs pripažįstate, kad vis dėlto pernai rudenį laiku nesiėmėte griežtesnių priemonių ir jei būtumėte jų ėmęsis, dabar jų nereikėtų tiek ilgai ir tokių griežtų?
Labai abejoju, ar tai būtų ką nors smarkiai pakeitę, tuo labiau, kad dabar mes turime tikrai nemažus skaičius, nors karantinas ir buvo labai griežtas ir situacija vis tik nesisprendžia. Dar kur yra klausimas, tai mes testuojame sąlyginai nedaug. Jeigu mes testuotume tokiomis pačiomis apimtimis, kaip būdavo testavimo piko metu, klausimas kokius mes tuos skaičius pamatytume.
Akivaizdu, kad vien tik karantinu šios situacijos neišspręsi ir mes jau tada, rudenį, bandėme taikyti šiek tiek kitokią strategiją, taikyti labiau lokalias priemones, neuždarinėti taip masiškai visko.
Trumpai ir koncentruotai – ką jūs darytumėte dabar kitaip, nei daro ši Vyriausybė?
Tai pirmiausia, kas yra labai svarbu ir ko aš pasigendu praktiškai visą tą laiką, tai labai aiški komunikacija. Man tikrai gaila, kad ministras, nežinau kokių paskatų vedinas, vengia komunikuoti. Bet šiandien, tiesą sakant, nors aš ir stengiuosi sekti visas naujienas, man yra labai sunku susigaudyti. Sudėtinga yra dabar suprasti ir dėl prioritetinių grupių, ir dėl kitų dalykų.
Galų gale, ta pati vakcinacija – aš negirdžiu jokios komunikacijos su savivaldybėm. Čia irgi yra labai svarbu. Mes turėdavome tokį reguliarų kontaktą, reguliarų formatą, tai būdavo Vidaus reikalų ministerijos atsakomybė organizuoti tokius aptarimus. Aš girdėjau, dabar jau neatsiminsiu kurios savivaldybės mero pasisakymą, kad jie yra neišgirstami, nes yra savivaldybių, kurioms gerai sekasi su pačia vakcinacija.
Tai ką turėtų daryti Vyriausybė, jeigu jau pačiai neišeina tų procesų koordinuoti, tai bent pasikalbėti su savivaldybėm, kurioms tai sekasi gerai, ir bent jau perimti gerąją praktiką, kuri yra ir Lietuvoje egzistuojanti. Tikrai yra tokių, kurie gerai tvarkosi. Tai čia būtų turbūt du svarbiausi dalykai.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
