Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Pone Romanovski, kiek išaugusios kainos yra smūgis verslui?
A. Romanovskis: Verslas jau kurį laiką dauguma atvejų gyvena biržinėse kainose. Tai, jei gyventojų kainos vienaip ar kitaip reguliuojamos ar yra fiksuotos, tai verslas gyvena pagal biržos kainas, o tai reiškia, kad kainos gali kilti ir kyla nuo 5 iki 10 ar daugiau kartų.
Ta situacija sukelia šoką ir tragišką jausmą, verčia sunerimti, kas gali būti žiemą. Verslas sunkiai gyvena ir visas lūkestis, kad taip, kaip mes esame energetinio karo situacijoje (priežastis, žinoma, Rusijos agresija prieš Ukrainą), tai suprastų, kad be valstybės pagalbos, be Vyriausybės pagalbos vienam verslui bus sunku atsilaikyti dėl šio energetinio šoko.
Kaip valstybė turėtų padėti? Kaip sumažinti tą smūgį?
A. Romanovskis: Jau šiais metais ir šiame biudžete buvo suplanuota 120 milijonų verslo kainų amortizavimui. Deja, mes kol kas nei žinome, nei girdėjome priemonių, kaip tai bus daroma, bet iš principo visos priemonės – ar subsidijos, ar paskolos, ar lengvatiniai mokesčių tarifai – būtų veiksmingos priemonės.
Aišku, svarbiausia kalbėti apie verslus, kurie ypač imlūs energetikai, kurie eksportuojantys ir kurie negali greitai keisti savo prekių ar paslaugų kainų, nes turi ilgalaikius susitarimus su užsienio partneriais.
Pone Majauskai, ar valstybė yra pasirengusi suteikti tą pagalbą?
M. Majauskas: Be jokios abejonės. Tokia yra valstybės pareiga. Turėjome tikrai prasmingą pokalbį Seimo biudžeto ir finansų komitete, kur dalyvavo ne tik didžiausių pramonės asociacijų vadovai, investuotojų forumo vadovai, bet taip pat ir didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje savininkai. Tai didžiausi pramonininkai – „SBA“ prezidentas, „Agro“ valdybos pirmininkas, „VMG“ valdybos pirmininkas ir savininkas.
Jie jau atviru tekstu kalbėjo, kad situacija yra labai sudėtinga, kad stabdomos tam tikros verslų dalys, atleidžiami darbuotojai. Iškyla klausimas, ar karo metu užsidariusios įmonės, po karo dar begalės atsidaryti. Jos praras savo užsakovus, savo tiekėjus, savo darbuotojus.
Yra nerimas, kad, vaizdžiai kalbant, besitvarkydami santechninius darbus namuose už lango galime nepamatyti cunamio bangos, kuri gali nusinešti pusę Lietuvos pramonės, todėl valstybė į tai nereaguoti tikrai negali ir aš net neabejoju, kad artimiausiu metu bus pateiktas ateinančių metų biudžeto projektas, kuriame ir bus numatytas reikšmingas priemonių planas, kuriuo bus gelbėjami ne tik buitiniai vartotojai, ne tik didinamos žmonių pajamos, bet ir parama verslui.
Pone Romanovski, ar tos priemonės nepavėluotos? Ar nereikėjo jau vakar turėti tą planą, o šiandien turėti jo įgyvendinimą?
A. Romanovskis: Manau, kad jūs visiškai teisus, nes, kada prasidėjo agresija Rusijos prieš Ukrainą, buvo aišku, jog energetinis karas, energetinės poveikio priemonės Lietuvai ir Europos Sąjungai bus taikomos kaip pagrindinės priemonės.
Mes ir kitos valstybės turėjome bene šešis mėnesius ruoštis, didinti gamybą. Deja, Lietuva nėra elektrą gaminanti šalis. Taip pat turėjome kalbėti ir apie finansines priemones. Aš jau minėjau, kad šių metų biudžete buvo ir yra suplanuota 120 milijonų, tačiau kol kas net negirdime, kad būtų priemonės.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
Maitins mus lenku verslininkai
Kazjas daro viską kad neliktų brangios tėvynės
