Žmonės mano, kad apsukrūs pardavėjai ir pirkėjai ras būdų apeiti įstatymą. Valdantieji aiškina, kad taip mažins šešėlį.
Radviliškietis Kazys Šiaulių automobilių turguje dairosi automobilio žmonai. O neseniai mašiną įsigijo ir sau – mokėjo 15 000 eurų. Pervesti pinigus pardavėjui į sąskaitą Kaziui net mintis nekilo.
„Lengviau, aišku, kam man tiems bankams mokėti. Pardaviau nekilnojamąjį turtą ir nusipirkau. Ir viskas“, – sako radviliškietis Kazys.
Grynaisiais radviliškietis kliaujasi ir kitais gyvenimo atvejais.
„Be procentų nenusiimsi, iš anksto užsisakinėk, jei reikia laidotuvėms. Arba turguj – aš be grynų pražuvęs. Turiu turėti“, – tikina Kazys.
Tačiau valdžia mąsto priešingai. Seimas jau priėmė įstatymą, kuris nuo šių metų lapkričio uždraus bet kokius sandorius grynaisiais, jei šie viršys 5000 eurų. O kartu arlamentas įteisino ir baudas tiems, kurie įstatymo nepaisys. Jei sandoris leistiną sumą viršys iki 2500 eurų, grės bauda iki 500 eurų, o gerokai didesnė atsakomybė numatyta mokėjimą priimantiems įstaigų vadovams. Baudą Mokesčių inspekcijai turės mokėti ir pirkėjas, ir pardavėjas, jei bus pričiupti.
„Taip. Kas dalyvauja sandoryje, neteisėtus veiksmus atlieka, moka. Kitaip, matyt, sunku būtų sukontroliuoti“, – tvirtina komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Už dar didesnes sumas Seimas numatė tūkstantines baudas, o už pakartotinį nusižengimą gali tekti pakloti iki 4000 eurų. Šlamančiaisiais daugiau nei už 5000 eurų atsiskaityti bus draudžiama ir parduotuvėse.
„Tikslas yra užtikrinti sandorių atsekamumą. Jeigu yra didelis sandoris grynųjų pinigų ir nėra galimybės atlikti pavedimu, tai galima atlikti grynaisiais, tiesiog VMI reikia informuoti, jog buvo toks sandoris“, – teigia komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Sulaukiame nemažai klausimų – o ką man daryti, turiu namie pasidėjęs grynųjų, kurie man suteikia saugumo, ar privalau juos nunešti į banką ir deklaruoti, kokia to ribojimo prasmė? Ir jos nėra“, – sako Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Vartotojų aljanso atstovai piktinasi, kad valdžia tarp grynųjų ir šešėlio deda lygybės ženklą.
„Toks mūsų valdžios užsibrėžimas kovoti su įprasta žmonių teise turėti grynųjų, naudoti grynuosius kam reikia, kur reikia, yra labai rimtas įsikišimas į žmogaus privatumą“, – tikina K. Kupšys.
„Dėl kompiuterinio raštingumo ar kitų priežasčių negali to padaryti, nemoka ir pan. Vietoje to, kad sulauktume gražios evoliucijos, kai grynieji pinigai pamažu išeis, mes imamės kažkokio kirvio principo“, – kalba socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje grynieji vis dar sudaro 27 proc. sandorių. O, pavyzdžiui, Kauno automobilių turguje brangesnių nei 5000 eurų mašinų yra kone pusė.
„40 proc. turės papulti į tą naują tvarką. Apie 60 proc. automobilių išvažiuoja į užsienį. Užsieniečiai atsiveža grynus pinigus, žymiai patogiau, čia ir dabar atsiskaito“, – aiškina Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis.
Visgi didelės bėdos dėl grynųjų apribojimo turgaus vadovas nemato, kadangi yra išimtis, leidžianti atsiskaityti grynaisiais informavus Mokesčių inspekciją.
Ką apie tokį sprendimą mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Gryną turi – tai tikrai turi pinigą, o būna atvejų, kad net negali išsiimti pinigų.“
„Aš grynų nenaudoju, man tas pats.“
„Ne visur priima tie bankomatai, turi ieškoti bankomato, kuris priima grynuosius.“
„Teks mokėti pavedimu, ir viskas. Paprastas dalykas, viskas čia gerai.“
Dalis mano, kad efektas bus priešingas – pirkėjai su pardavėjais deklaruos mažesnį sandorį, o likusią sumą nuslėps:
„Prisitaikys. Žmonės ras būdų, apėjimų tikrai žmonės ras.“
„Daugiau šešėlio bus gal. Kiti nenori rodyti.“
„Šiuo metu apskritai nieko nefiksuoja, yra absoliutus šešėlis“, – atkerta M. Majauskas.
Pagautiems pirkėjams ir pardavėjams teks susimokėti ne tik baudas, bet ir mokesčius.
„Juridiniai asmenys būtų pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais. Fiziniai asmenys negalėtų pagrįsti savo turto ir pajamų, o tai reiškia, turėtų papildomai mokėti mokesčius“, – aiškina M. Majauskas.
Lietuvos banko duomenimis, 5000 eurų viršija tik 3 proc. visų sandorių. Žinoma, neskaičiuojant tų, kuriuos žmonės nuslepia.
