Šūksniai ir džiaugsmas Taivano Demokratinės pažangos partijos būstinėje. Taivaniečiai nepasidavė Kinijos spaudimui, nusprendė tęsti jau aštuonerius metus demokratų vykdomą salos nepriklausomybės politiką ir prezidentu išrinko partijos iškeltą dabartinį šalies viceprezidentą Lai Ching-te, Pekino pramintą „pavojingu separatistu“.
Iki paskutinės akimirkos ne tik patys taivaniečiai, bet ir visas pasaulis akylai stebėjo, kas gi taps naujuoju Taivano prezidentu. Mat 8 val. ryto atsivėrus rinkimų apylinkėms – 20 mln. taivaniečių turėjo galutinai apsispręsti ar ir toliau žengs demokratijos ir tuo pačiu konfrontacijos su Kinija keliu, ar vis dėlto pasiduos Pekino grasinimams ir bandys švelninti santykius su kinais.
„Nervinuosi dėl to, kad renkamės ar artėsime prie JAV ar Kinijos. Tikiuosi artėsime prie JAV. Bet kiekvienas turi savo nuomonę.“
„Taivano problema yra ne partijose ir nuomonėse. O nedraugiškame vienos „išorės jėgos“ elgesyje. Gaila, kad nė vienas kandidatas negali išspręsti šios problemos per ketverius metus. Manau, apskritai Taivanas negali to išspręsti vienas.“
Ligšiolinė Taivano prezidentė nuo Demokratinės pažangos partijos Tsai Ing Wen šaliai vadovavusi jau dvi kadencijas – daugiau kandidatuoti nebegalėjo. Dėl jos pro-vakarietiškos ir nepriklausomo Taivano politikos – Pekinas jau 2016 m. nutraukė beveik visus ryšius su sala. O Tsai Ing Wen prezidente tapus antrą kartą – Kinija ėmėsi ir grasinimų.
Ypač prieš rinkimus. Leido virš Taivano šnipinėjimo balionus, demonstravo naują karo laivą ir net palydovą į kosmosą iškėlė tokia trajektorija, kad Taivane kilo sąmyšis dėl oro pavojaus aliarmo.
Pekinas akivaizdžiai signalizavo norintis, kad rinkimus laimėtų opozicinės Kuomingtao KMT partijos kandidatas Hou Yu-ih žadėjęs artimesnius santykius su Pekinu.
Bet 16 val. rinkimų apylinkėms užvėrus duris ir skaičiuojant balsus, jau po kelių valandų tapo aišku, kad nelaimės nei Pekino favoritas, nei kitas – Liaudies partijos kandidatas, taip pat žadėjęs artimiau bendrauti su Kinija.
Taivaniečiai šiandien renka ir naująjį parlamentą. Tačiau čia situacija kiek kitokia: savo žmogų prezidento poste turėsianti Demokratų partija – neturės daugumos parlamente. Iš 113 vietų Demokratinė pažangos partija užsitikrino 51-ą ir vienu mandatu nusileido atšilimą santykiuose su Pekinu žadančiai Kuomingtao partijai. Tad gali būti, kad demokratams teks burti koaliciją.