Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti. O vežėjai rėžia, esą draudimas algas mokėti grynaisiais prilygtų kone konstitucijos pažeidimui.
Vairuotojai apgaudinėjami, išnaudojami, negauna visos sutartos algos, slepiami mokesčiai, klastojamos buhalterijos. Tokius kaltinimus pervežimų verslininkams beria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Darbo inspekcija, profsąjungos.
„Išmokami grynieji pinigai, visokie išlaidų orderiai, kurių niekas negali pateisinti, pagrįsti. Iš vairuotojų mažiau renkama rizikos „bačkos“ mokesčių, bet mažose įmonėse bandoma kažką daryti“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.
„Vienas pagrindinių piktnaudžiavimų – motyvuojant ir keičiant dienpinigių normas, sumažinant jas vienasmeniškai ir panašiai“, – pasakoja Valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
„Banko padalinyje įmonės vadovas su šeima atvažiavęs pasinaudojo kelių vairuotojų kortelėmis, į bankomatą įdėjo 30 tūkst. eurų grynais, kitu atveju 90 tūkst. eurų grynais, banko pusės užblokuotos kortelės ir reikalaujama, kad tai būtų patvirtinama“, – teigia profsąjungos vadovas Audrius Cuzanauskas.
Vežėjų atstovams nuo tokių priekaištų sukyla emocijos, tad jų veiklą svarstant Seimo biudžeto ir finansų komitete užverda aistros.
„Tie asmenys, kuriuos vadinate verslininkais, šiuo atveju matau, kad yra nusikaltėliai. Nematau valstybės intereso ginti tuos žmones“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Mykolai, mes esame darbdaviai, kuriame darbo vietas. Nelabai suprantu, kada visaip kalbama, minimas šešėlis. Dėkite skaičius, o ne manipuliuokite žodžiais. Nėra šešėlio. Aš anekdotą pasakiau? Virš 20 institucijų mus kontroliuoja“, – sakė „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
„Kalbam apie kalnus grynųjų, nelabai logiškai suprantama, kam įmonėms naudoti tokius kiekius grynųjų, vežioti, saugoti, turėti riziką pamesti, negu naudotis banko paslaugomis?“ – pasakoja Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis.
„Komiteto pirmininkas sako, kad verslininkai yra nusikaltėliai. Manau, už tuos žodžius turėtų Etikos komitete atsakyti, kuo jis remiasi. Tokius gali mesti kaltinimus, man gėda už jus“, – teigia „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Per didelės sumos darbuotojams mokamos grynaisiais pinigais, ypač transporto ir statybų sektoriuose, tvirtina valdantieji. Tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo iš viso uždrausti Lietuvoje mokėti algas grynaisiais pinigais. Atlyginimą grynaisiais pinigais ministerijos vadovai pateisintų tik tuo atveju, jei to nori pats darbuotojas ir pateiks rašytinį prašymą. Tačiau ir to negana, tokie prašymai turėtų būti registruojami Darbo inspekcijoje, kad inspektoriai žinotų, kuriuos darbdavius akyliau stebėti.
„Ar žmonėms gali būti sudėtinga? Kaip pavyzdys Užimtumo tarnyba darbo paieškos išmoką moka tik pavedimu. Žmonės dešimtis metų nedirbę, neturintys jokių socialinių įgūdžių, sugebėjo, susiregistravo, banko sąskaitas nurodė, gauna sumas ir nekilo jokių problemų“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
O konservatorius Mykolas Majauskas jau renka Seimo narių parašus užsimojęs pakeisti Darbo kodeksą. Jis ragina Lietuvoje darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti tik į darbuotojų sąskaitas, be jokių išimčių.
„Prieš išnaudojimą, šešėlinę ekonomiką, už socialines garantijas, skaidrumą. Užtikrinti, kad būtų pakoreguotas Darbo kodeksas, numatant, jog darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo sąskaitą“, – sako M. Majauskas.
Politikų svarstymus uždrausti algas mokėti grynais pinigais žmonės vertina įvairiai. Vieni sutinka, o kiti prieštarauja ir netiki, kad tai padės kovoti su vokeliais ir šešėliu. O be grynųjų, ypač regionuose, esą būtų riesta:
„Šešėliniai pinigai, algos vokeliuose tokiu būdu būtų panaikintos.“
„Greičiausiai susimažintų šešėlis valstybėje, pinigai pasidarytų matomi, labai daug nenueina lėšų į biudžetą.“
„Mes seni, iš kaimo, geriau grynais, kitaip nėra kaip. Kortele kaip kortele, mums gryni, kitaip neišeina.“
„Algą gauname grynais ir naudojamės grynais.“
„Už butą sumokėti kai renka name, mašinos paremontavimas – grynais atsiskaitinėju. Prireikia, būtinai reikia.“
„Grynais imsi ir ten nuvažiuosi. Geriau tą ir tą turėti. Kur greičiau, pinigais duodi, o kur reikia, kortele.“
„Man gryni geriau. Nedažnai vaikštau į parduotuves, įprotis.“
Verslas atsisakyti grynųjų mokant algas neskuba. Esą tai nepatogu įdarbintiems trečiųjų šalių piliečiams – vairuotojams, statybininkams, kuriems atsidaryti sąskaitas Lietuvoje užtrunka ilgiau kaip mėnesį, kol bankai patikrina jų patikimumą, be to jie į tėvynę esą nori vežtis tik grynus pinigus. Tad vežėjai grynųjų uždraudimui priešinasi, tik pramonininkai nuosaikesni.
„Pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas. Grynieji pinigai nėra uždrausta atsiskaitymo priemonė“, – pasakoja Z. Biuvydas.
„Reikėtų diferencijuoti, du dalykai. Žmonės, kurie neturi galimybės išsiimti grynųjų pinigų, o jiems reikia, gyvenantiems dažniausiai regionuose ir užsieniečiai. Dėl to siūlytume turėti išimtis. Bet iš esmės siūlymas teisingas“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pandemija koreguoja lietuvių požiūrį į grynuosius. Štai užpernai atsiskaitymams juos naudojo du trečdaliai tautiečių, tuo metu pernai jau tik ketvirtadalis. Tačiau pusei lietuvių tebereikia, kad apsipirkdami galėtų susimokėti grynais pinigais. O penktadalis lietuvių ir pajamas gauna grynaisiais, kai euro zonos vidurkis perpus mažesnis. Santaupas grynaisiais namuose teigia tebelaikantys 40 proc. lietuvių.
