Tokių mišių Dievo namuose reta – bažnyčia pilnutėlė vaikų ir jų mokytojų. taip rytines pamokas į maldą čia iškeitė Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos streikuojantys pedagogai ir jų mokiniai:
„Su pedagogais susitarę nusprendėm, kad mišiose melsimės už mokytojus. Tiesiog, mums tai yra priimtina toks būdas toks protestas.“
„Esam katalikiška mokykla ir tas streiko valandas nutarėm praleisti bažnyčioje šventų mišių metu melsdamiesi už Vyriausybę, kad ji išgirstų mokytoją.“
Kol Šiaulių „Santaros“ progimnazijos vaikai laiką leidžia bažnyčioje, sostinėje „Taikos“ progimnazijos mokytojai puošiasi specialia atributika ir pirmąsias streiko valandas leidžia savo nuožiūra. Vieni vaikai klasėse užbaiginėja namų darbus, antri – žiūri filmus.
„Dabar profesinėje sąjungoje yra 22 naria ir visi streikuoja. Ne profsąjungos narių prisijungia dar papildomai, išviso sumoje streikuoja virš 40 žmonių“, – sako progimnazijos profsąjungos pirmininkė Rasa Paulauskienė.
„Mes dirbdami mokykloje visada pradedame nuo susitarimų ir nuo jų laikymosi, o mūsų valdžia rodo visai ne tą pavyzdį, kuriuo turėtų sekti mūsų jaunoji karta“, – teigia fizikos mokytoja Lina.
„Pažįstami aplink Vilnių ir Vilniaus mieste dirba tikrai arkliškais krūviais, daugiau negu vieno mokytojo, pusantro etato, o išgyventi yra be galo sunku, kadangi euro perkamoji galia labai smukusi“, – kalbėjo istorijos ir etikos mokytojas Algis.
„Mes mokytojus apkraunam dideliais krūviais, jie yra pervargę. Labai daug dirba, turi po pusantro etato ir uždirba nepilną 1000-į eurų. Tai jeigu turėtų vieną etatą tai išviso būtų apgailėtinas darbo užmokestis“, – pasakoja mokyklos direktorius Rimgaudas Einoris.
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo maždaug kas dešimtas mokytojas – tai yra iš viso 4800 pedagogų iš 45 tūkstančių. Ir rytinės pamokos nevyko maždaug 200 ugdymo įstaigų iš 2000. Tiesa, profsąjungos tikina, kad šie skaičiai kiek didesni.
Porą valandų Lietuvoje nedirbo ne tik dalis mokytojų, bet ir darželių darbuotojų.
Štai, Kretingalės darželyje pedagogai streikavo valanda anksčiau nei jų kolegos mokyklose:
„Mokytojai tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tiek dirbantys bendrojo ugdymo įstaigose, nėra pakankamai įvertinti.“
„Visos susirinkome savo noru, tam, kad turėti geresnį gyvenimą, tam, kad uždirbti daugiau.“
Dėl streiko, daliai tėvų savo mažuosius į darželius teko atvežti vėliau. Tiesa, kalbinti tėvai išreiškia palaikymą mokytojams:
„Atlyginimai yra juokingi, o darbas sunkus. Vis tiek įtampa, su mažais vaikais.“
„Turėtų vis tiek auklėtojos kovoti už save. Kitaip, kaip jos pakovos? Turi vis tiek kelti atlyginimą.“
„Manau, kad iš tikrųjų mūsų auklėtojai, mokytojai, švietimo atstovai yra vertesni tikrai didelių atlyginimų.“
Dalies aukštųjų mokyklų atstovai taip pat prisijungė prie streiko. Jie išėjo į gatves. Kaune šalia Lietuvos sporto universiteto darbuotojai būrėsi į štai tokias nedideles grupeles.
„Universitetai. Tikrai iš jų reikalaujama, kad mes lygintumės su tarptautiniais su Europos universitetais geriausias. Mes esame taip pat reitinguojami. Statomi į tas pačias eilutes, o dešimtimis kartų skiriasi mūsų biudžetas“, – sako LSU rektorė Diana Rėklaitienė.
Panašios grupelės stovėjo ir Vilniuje, šalia finansų ministerijos bei Vyriausybės. Prie profsąjungų atstovų prisijungė ir studentai.
„Vienareikšmiškai palaikome prisidedame prie šio streiko, mitingo, protesto. Lūkesčiai akivaizdžiai dėstytojų yra pamint“, – teigia Studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Visi pedagogai reikalauja, kad valdžia laikytųsi dar vasarą duoto pažado ir kitų metų biudžete skirtų visus žadėtus 117 mln. eurų, kurie pagerintų mokytojų darbo sąlygas ir dešimtadaliu padidintų jų algas. Dabar valdžia planuoja skirti maždaug 60imt milijonų eurų mažiau.
Sodros duomenimis, beveik 10-aliu vidutinis mokytojų atlyginimas kilo pastaruosius 2 metus. 2017-aisiais rugsėjį jis siekė apie 640 eurų į rankas, o po dviejų metų jau 800 eurų per mėnesį.
Ir Šietimo ir mokslo ministras, ir „valstiečių“ lyderis ramina, kad papildomi pinigai bus rasti.
„Bus biudžetas priiminėjamas tikriausiai gruodžio 17-ą dieną. Jeigu po biudžeto priėmimo vienos ar kitos visuomenės grupės manys, kad reikia protestuoti, tai bus taip kaip bus. Šiandien dienai aš tai laikyčiau įspėjamaisiais veiksmais. Dėl to, kad priminti Seimui, priminti Vyriausybei apie mūsų duotus pažadus. Tai labai gerai. Mes stengsimės, kad visi tie pažadai būtų vykdomi“, – pasakoja Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
„Mes rasime ir privalome rasti išteklių mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio didinimui. Taip pat ir švietimo pagalbai. Tiek, kiek numatyta susitarime“, – kalbėjo ministras Algirdas Monkevičius.
Profsąjungos ir valdžia rytoj ketiną dar kartą tartis dėl konkrečių reikalavimo įgyvendinimo. O jei Vyriausybė savo ankstesnio pažado nesilaikys, pedagogai žada organizuoti kitą, šį kartą neterminuotą streiką.
